17-metis Mantas Švecovas, internete perskaitęs neapykantą prieš homoseksualius asmenis kurstančių komentarų laviną, šių metų sausį kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnų atsakymas nuvylė - esą raginimai nuodyti, žudyti ir smurtauti nėra neapykantos kurstymas. Verta prisiminti, kad po panašaus Lietuvos teisėsaugos sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl žudyti ir smurtauti raginančių pasisakymų po besibučiuojančių vaikinų fotografija, 2020 metų pradžioje mūsų šalis jau pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Šis konstatavo, kad atsisakydama nagrinėti vaikinų poros skundą teisėsauga mažų mažiausiai toleravo homofobiškus komentarus. Be to, EŽTT kritikavo Lietuvą dėl ydingos teismų praktikos. Panašu, kad Lietuvos pareigūnai net ir po šio sprendimo, kainavusio mažiausiai 15 tūkst. eurų, vis dar nepasimokė ir toliau priima sprendimus, prasilenkiančius su EŽTT vertinimu.
 |
| Mantas Švecovas sako, kad teisėsaugos priimtas sprendimas verčia bijoti dėl LGBTQ+ bendruomenės saugumo | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„kaip zydus surenki i koki pasirodyma uzdarai patalpoi ir duodi duju jiem pakvepuot. o ka paskui tik hebros reiktu kad visus isnest ir i kokia duobe sumetus uzkas (kalba netaisyta, - jarmo.net)" , - rašoma viename komentarų, apie kurį šių metų pradžioje pranešė M. Švecovas.
Kitame antrinama: „dar su pagaliu per galva reiktu". Trečias internetinis „tradicinių vertybių gynėjas" pasiūlo štai ką: „nuplakt ir dar po konkoriezi į sikna sukist".
Tokių pasisakymų yra ir daugiau.
Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Tomo Milinsko nutarime nuspręsta tyrimo nepradėti.
Pareigūno pasirašytame nutarime dėstoma, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją.
 |
| Kyla klausimas, ar Kauno pareigūnas žino apie EŽTT priimtą sprendimą | kaunas.policija.lrv.lt nuotr. |
Nors EŽTT yra aiškiai pasisakęs, jog teisėsauga turi ypatingą dėmesį kreipti į neapykantos nusikaltimus, tyrėjo rašte argumentuojama: „Vertinant interneto socialinių tinklų komentatorių pasisakymus, nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai, tačiau svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai realiai gali sukurstyti socialinių tinklų vartotojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę".
Tiesa, panašu, kad T. Milinskas neatkreipė dėmesio į EŽTT praktiką.
Pavyzdžiui, EŽTT priimtame sprendime praėjusiais metais dar kartą akcentuojama, kad Lietuvoje išlieka gajos homofobiškos nuostatos, be to, internetas prieinamas daugeliui Lietuvos gyventojų, todėl internete paskleista informacija gali realiai sukurstyti neapykantą ir ją skatinti.
„Nors tokie teiginiai yra nekorektiški, prasilenkiantys su nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokie pareiškimai savo turiniu ir pavojingumu atitinka LR BK 170 2 str. numatytos nusikalstamos veikų sudėties požymį - viešai tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų", - rašoma T. Milinsko nutarime.
Panašu, kad nutarimą priėmęs pareigūnas vadovavosi Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, kurią EŽTT praėjusiais metais taip pat griežtai sukritikavo.
 |
| Pareigūnų sprendimai kartais sunkiai suvokiami sveiku protu | Asociatyvi Christian Erfurt/Unsplash nuotr. |
EŽTT su
nerimu atkreipė dėmesį į tai, kad dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos pabrėžiamas „ekscentriškas elgesys“ arba tariama seksualinėms
mažumoms priklausančių asmenų pareiga naudojantis savo asmeninėmis
teisėmis „gerbti kitų asmenų požiūrį ir tradicijas“.
„Neatrodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas turėjo progą suformuoti aiškesnius standartus, taikytinus atitinkamo
šiurkštumo neapykantos kalbos atvejais", - rašoma EŽTT sprendime.
Už tai, jog Lietuvos pareigūnai atsisakė tirti neapykantos komentarus, EŽTT vaikinų porai priteisė iš viso 10 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 5 tūkst. eurų turtinės žalos. Be to, šioje byloje Lietuvą atstovavo teisininkų komanda, o atlyginimą jiems sumokėjo visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Kokio dydžio atlygį gavo Lietuvą atstovavę teisininkai, neskelbiama.
Mano, kad policija nevykdo savo įsipareigojimų
Kaunietis M. Švecovas yra susipažinęs su priimtu EŽTT sprendimu, dėl to toks Kauno pareigūno nutarimas jam sukelia apgailestavimą.
-Kodėl Jums atrodo svarbu pranešti apie neapykantos kurstymą? - jarmo.net pasiteiravo M. Švecovo.
-Apie neapykantos kurstymą pranešti man yra svarbu todėl, kad visiems parodyti, jog neapykantai vietos nėra. Neapykanta nesuteikia nieko gero, priešingai - tik blogo. Neapykanta gali sugadinti jaunų žmonių gyvenimus ir privesti prie baisios baigties.
Taip pat raginu žmones, kurie susidūrė ar pamatė neapykantos nusikaltimą netylėti, nebijoti ir pranešti taip parodant, jog esame ne vieni.
-Kaip manote, ką rodo toks teisėsaugos atsakymas po jūsų pranešimo? Pareigūnų diskriminacines nuostatas, o gal nesutvarkytus mūsų šalies įstatymus?
-Manau, kad toks teisėsaugos atsakymas yra labai šališkas ir neprofesionalus. Kad ir kaip liūdna būtų tai sakyti ir teigti, bet manau, jog prie to prisideda ir pareigūnų diskriminacinės nuostatos, nes Lietuvos teismuose esu matęs ne vieną panašų atvejį, tarp jų - Strasbūrą pasiekusią Pijaus Beizaro bylą.
Tad vertinimas yra neigiamas ir liūdnas, apmaudu, jog policija, kuri savo šūkyje sako „Ginti. Saugoti. Padėti“ net nevykdo pamatinių įsipareigojimų. O kas apmaudžiausia - neseniai agurkais pareigūnus išvadinęs asmuo gavo baudą, o realius grasinimus ir norus susidoroti išsakę asmenys yra pridengiami „nuomones laisve“.
-Kaip jaučiatės dėl savo saugumo?
-Matant tokią neteisybę, aš esu susirūpinęs ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų saugumo. Jeigu pareigūnai ir toliau bus linkę priimti arba nepriimti skundų nusiteikę šališkai, tuomet pavojus iškyla visiems, - įsitikinęs pašnekovas.