„Covidinis" jautrumas padidino prarają tarp skirtingų mūsų visuomenės grupių, tad norėčiau pakomentuoti kelis teiginius/mitus apie LGBT/Homoseksualumą, ypač artėjant tam prastos kokybės renginiui Vingio parke. Jei sutinkate su mintimis, pasidalinkite, gal bent vienas pasiklydęs ateis į protą.
Asociatyvi Roman Khripkov/Unsplash nuotr. |
Justinas Andrijevskis
facebook.com/justinas.andrijevskis
Mitas 1: Homoseksualumas yra prieš gamtą.
Komentaras: homoseksualumas, kaip ir žmonių visuomenėje, taip ir kitų žinduolių grupėse yra fiksuojamas panašiu dažniu – apie 10 proc.
Gyvūnijos pasaulyje apskritai yra sutinkamos įvairios bendravimo/sugyvenimo formos, kurios yra toli nuo modelio vyras + moteris.
Modelis vyras + moteris buvo paimtas iš gyvūnijos pasaulio 19-ame amžiuje su tikslu: selektyviai atrinkti būtent tokie žinduolių sugyvenimo pavyzdžiai, kurie dažniausiai rodė patino viršenybę prieš patelę.
Reziumuojant – viskas kas egzistuoja ir išlieka gamtoje yra normalu gamtai, gamta nesprendžia, kas yra normalu ar ne, sprendžia žmogus, subjektyviai.
Mitas 2: Homoseksualų šeima nėra normali/natūrali, nes ji negali susilaukti vaikų.
Komentaras: ar mes matuojame šeimos natūralumą pagal vaikų matą? O kaip tada su heteroseksualiomis šeimomis, kurios negali arba nenori susilaukti vaikų?
Jos, pagal šią logiką, irgi turėtų būti nenormalios. Vaikai buvo kertinė šeimos dalis pagrinde dėl ekonominių priežasčių.
Dabar, Vakarų pasaulyje, kai vaikai nebėra finansinio stabilumo garantas, jų vaidmuo šeimoje silpnėja jau ne vieną dešimtmetį.
Brian Kyed/Unsplash nuotr. |
Mitas 3: Homoseksualumas nėra normalu, nes man negražu/nepriimtina/šlykštu
Komentaras: kalbėdami apie seksualumą ir seksualines patirties, kiekvienas iš mūsų turime spektrą dalykų, kurie mums yra priimtini vs. kurie nėra priimtini.
Visiškai natūrali reakcija nepritarti tam tikroms seksualinėms praktikoms, bet savo paties asmenine nuomonę suabsoliutinti kalbant apie kitą grupę nėra normalu.
Vadovaujantis ta pačia logiką, galbūt bandykim uždrausti heteroseksualias šeimas, kurios savo miegamajame daro kažką, kas man yra nepriimtina?
Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash nuotr. |
Mitas 4: Jei mes skatinsime, viešinsime, švietime kalbėsime apie homoseksualumą, jų daugės ir tradicinė šeima išnyks
Komentaras: jų nedaugėja, tiesiog jie nebebijo ir atvirai kalba apie tai, ką slėpė anksčiau. Tam tikrose Vakarų pasaulio valstybėse LGBT lygios teisės yra jau kelis dešimtmečius ir jokios grėsmės tai heteroseksualioms šeimoms nesukūrė, kodėl turėtų sukurti Lietuvoje?
Taip pat, jei nekalbėsime apie tai tinkamai per švietimo sistemą, vaikai apie tai sužinos gatvėje/kieme, kaip sužinojome mes ir tai buvo blogas, kenksmingas kelias ir mums, ir LGTB žmonėms.
Asociatyvi Mercedes Mehling/Unsplash nuotr. |
Mitas 5: Jie nenormalūs, nes demonstruojasi daro paradus, kodėl „normalūs" nedaro?
Komentaras: viešumo ir aštraus dialogo reikia grupėms, kurios patiria priespaudą. Kodėl moterys neina į paradus? Nes jos jau gavo lygias teises ir nėra priespaudoje Lietuvoje.
Kodėl heteroseksualios šeimos to nedaro? Nes jų niekas neengia.
O LGBT bendruomenė vis dar patiria ir diskriminaciją, ir patyčias, ir nesiskaitymą įvairiose srityse. Viešumas - viena iš galingiausių kovos priemonių su priespauda ir diskriminacija.
Asociatyvi Diego Sanchez/Unsplash nuotr. |
Mitas 6: Tai nenormalu, nes tai prieš Bažnyčią, tai prieš Konstituciją
Komentaras: kiek mūsų konstitucijai metų? Kiek Biblijai metų? O kiek gyvuoja žmonių bendruomenė ir homoseksualūs santykiai joje? 100 kartų ilgiau.
Konstituciją parašė žmogus ir sudėjo tas vertybes/žodžius, dėl kurių sutarė dauguma tuo metu. Tai tik žodžiai, kuriuos bet kas gali perrašyti ir perrašo.
O Katalikų bendruomenė Vatikane į LGBT bendruomenę žiūri visai kitaip nei kai kurie mūsų krašto radikalūs krikščionys.
Tad negalima teigti, kad Katalikų bažnyčia yra prieš, Vatikano nuomonė per paskutinius 50 metų labai smarkiai pasikeitė į gerąją pusę. Gaila, kai kurie Lietuvoje tą laiką buvo užmerkę akis ir užsikimšę ausis.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net