64,7 procentai - tiek apklaustų jaunų žmonių Klaipėdoje žino, kad jaunimas patiria patyčias dėl priklausymo LGBTQ+ bendruomenei. Šių metų pradžioje parengto tyrimo duomenimis, pastebėta tendencija, kad jaunimo patyčios dėl priklausymo LGBTQ+ bendruomenei yra aiški problema Klaipėdos jaunimo tarpe.
 |
| Akimirka iš 2020 m. vasarą Klaipėdos Atgimimo aikštėje vykusios diskusijos | „Choose Klaipėda" nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Projekto „Europos jaunimo sostinė 2021" vadovė Greta Meškauskienė portalui jarmo.net pasakojo, kad tai - pirmoji jai žinoma apklausa, nagrinėjanti ir LGBTQ+ asmenų padėtį uostamiestyje, anksčiau tokių tyrimų greičiausiai nebuvo.
„Europos jaunimo sostinės 2021 projektas šią temą iškėlė, nes rengiant paraišką buvo įtraukiamas jaunimas ir būtent jaunimas identifikavo būtinybę šia tema kalbėti ir ieškoti sprendimų, kaip kurti miestą visiems ir formuoti tolerantišką miesto bendruomenę", - sakė G. Meškauskienė
 |
| Klaipėdos pilies uostas | Arvydo Venckaus/Unsplash nuotr. |
Tyrime „Jaunų žmonių galimybių ir įsitraukimo tyrimas Klaipėdos mieste" buvo apklausti 559 respondentai, 79,2 procentai iš jų - moksleiviai.
„Net 67,4 proc. respondentų teigia, kad niekada neteko pačiam asmeniškai patirti patyčių dėl priklausymo LGBT bendruomenei; 12,2 proc. respondentų su šia problema susiduria kartais; 5,9 proc. – labai retai; daugiau kaip 10,4 proc. tenka patirti patyčias labai dažnai/dažnai dėl priklausymo LGBT bendruomenei. 71,4 proc. apklausos dalyvių tikina niekada nesityčioję iš kitų asmenų dėl jų tariamo ar realaus priklausymo LGBT bendruomenei; 15,9 proc. prisipažino labai retai/kartais besityčiojantys iš šių asmenų; 8,4 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė labai dažnai ir dažnai besityčiojantys iš kitų asmenų, kurie priklauso (galimai) LGBT bendruomenei", - rašoma tyrimo ataskaitoje.
 |
| „Choose Klaipėda" nuotr. |
Be kita ko, 37,3 proc. mokinių teigė, jog teko girdėti, kad kiti mokiniai tyčiojasi iš mokinių dėl tariamo priklausymo LGBT bendruomenei, 26,9 proc. apklausos dalyvių kartais pastebi mokyklose mokinių patyčias dėl seksualinės orientacijos ir 45,6 proc. mokinių labai retai arba niekada nėra girdėję apie seksualines patyčias savo mokyklose.
Problema sprendžiama „tyliai"
Mokinių paklausus, kaip dažnai mokytojai patys inicijuoja patyčias seksualinės orientacijos ir/ar lyties pagrindu, 55,5 proc. visų apklausoje dalyvavusių mokinių teigimu, mokytojai niekada patys neinicijuoja patyčių susijusių su seksualine orientacija, o 41,1 proc. mokinių pripažino, kad labai retai arba kartais mokytojai patys inicijuoja tarp mokinių vykstančias patyčias seksualinės orientacijos pagrindu ir net 12,8 proc. mokinių teigė, kad mokytojai mokyklose patys tampa seksualinių patyčių iniciatoriais.
 |
| Klaipėdos centras | „Choose Klaipėda" nuotr. |
Papildomai apklausoje dalyvavę mokiniai nurodė, kad mokyklose stebint vykstančias seksualinės orientacijos ar lyties pagrindu vykstančias patyčias, mokytojai tampa pasyvūs ir nesiima jokių veiksmų. Dėl tokių mokytojų veiksmų dažniausiai kenčia asmuo, iš kurio yra tyčiojamasi, dažnai mokytojai tokio mokinio gynybinį elgesį, atsaką į tyčiojimąsi vadina perdėtu agresyvumu. Taip pat mokiniai nurodė, kad pasitaiko atvejų, kai mokytojai prisijungia prie vykstančių patyčių. Bet, pasak apklausoje dalyvavusių mokinių, dažniausiai mokytojai individualiai bando spręsti susidariusias patyčių problemas, „tyliai“ išsiaiškinti mažame situacijos dalyvių rate.
Verta paminėti, kad antradienio vakarą Klaipėdos jaunimo forumo surengtoje virtualioje įsižiebė diskusija ir apie tai, kokių sprendimų reikėtų ieškoti, jog LGBTQ+ jaunuoliai pajūryje jaustųsi saugiau ir norėtų čia likti.
Pasiūlė įkurti LGBTQ+ centrą
Klaipėdos jaunimo forumo virtualioje antradienį susirinkusių jaunųjų klaipėdiečiai buvo klausiami, kas turėtų nutikti, jog jie didžiuotųsi Klaipėda
Štai kaip skambėjo dalis atsakymų: „Kad Klaipėda taptų priimtina skirtingiems žmonėms, kad nebebūtų sovietinių stereotipų, kad Klaipėda būtų malonesnė vieta LGBTQ+ žmonėms", „Platesnių ir laisvesnių pažiūrų žmonės, mažiau susiskaldymo tarp įvairaus amžiaus žmonių grupių, tolerancijos puoselėjimas", „Svajoju apie tokią Klaipėdą, kurioje būtų saugu tos pačios lyties asmenims eiti susikibus gatve ir niekas net negalvotų užgaulioti, įžeisti ar pulti.
 |
| Asociatyvi Ngalonkulu/Unsplash nuotr. |
Nuskambėjus kitam klausimui apie tai, kas turi nutikti, kad ir už 5 metų jaunuolis gyventų Klaipėdoje, vienas iš diskusijos dalyvių specialioje platformoje parašė frazę „Kad LGBTQ patylėtų", tačiau netrukus sulaukė atsako: „Kad patylėtų homofobai".
Be to, vienas iš platformoje parašytų atsakymų, kam būtų skiriamas didžiausias dėmesys, jeigu diskusijos dalyvis taptų Klaipėdos miesto meru, buvo rašoma: „Pažeidžiamų asmenųū grupių (rasių, lytinių orientacijų, tautybių ir t.t.) lygybei ir lygiateisiškumui, LGBTQ+ centro, saugaus jaunimui, įkūrimui"
Pasigenda ryškumo
2018 metais „Vakarų ekspresui" humanitarinių mokslų daktaras Žydrūnas Vičinskas papasakojo apie 2015 metais Socialinių mokslų kolegijos atliktą jaunimo situacijos tyrimą.
Pasirodo, kad jaunimo emigracijos problema kyla ne tik dėl to, nes uostamiestis ne visuomet atrodo jaunimui patrauklus ekonomiškai, tačiau norą keltis, pavyzdžiui, į sostinę gali lemti ir miesto gyventojų uždarumas - ekstravertiška asmenybė, neišvydusi ryškiaspalvės šurmuliuojančios minios mieste, gali Klaipėdą pradėti laikyti mirusia.
 |
| Dangės upė Klaipėdoje | Pexels.com/Artūro Kokorevo nuotr. |
Nagrinėjant Socialinių mokslų kolegijos dar 2015 metais publikuotą Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimą, kurį atliko dr. Daiva Labanauskaitė, Gabija Skučaitė, Julijus Brazauskas ir Ilma Ruškienė, skaičiuojama, kad 25 – 29 m. amžiaus grupės gyventojų nuo 2011 iki 2015 metų Vilniuje išaugo 7 proc., Kaune – 3 proc., o tuo metu Klaipėdoje sumažėjo kiek daugiau nei 2 proc.
„Natūralu, jog norėdamas gerbūvio sau –ieškai, kur esi priimamas, gali laisvai reikštis ir už tai nebūsi smerkiamas, ignoruojamas ar kitaip diskriminuojamas. Tai atsakant į klausimą, manau kad homofobijos apraiškos gali būti viena iš priežasčių išvykti į kitus miestus ar šalis", - portalui jarmo.net komentavo klaipėdietė Greta Tautavičiūtė, prisidėjusi prie Klaipėdos kovos dėl Europos jaunimo sostinės titulo.
Klaipėdai tapus Europos jaunimo sostine, įkurta platforma „Spalvos“, kurioje kalbama „tabu“ temomis. Chooseklaipeda.eu skelbia, kad ši platforma skirta mažinti atskirtį, skatinti sąmoningumą, išauginti atskirties jaunimo saugumo jausmą. Platformos renginiai liečia jautrias temas – nuo LGBTQ+ iki negalią turinčių asmenų integracijos. Pagrindinis renginys – simpoziumas, skirtas LGBTQ+ draugiškos jaunimo politikos formavimui surengimas.