Dar per 2016 metų Seimo rinkimų kampaniją aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravau, jog palaikau LGBT bendruomenės siekius. Ir tada sakiau, ir dabar kartoju, jog jų teisė į civilinę santuoką yra absoliuti ir neginčijama. Tam, beje, atvirai ir viešai pritaria ir Popiežius Pranciškus.
 |
| Aušra Maldeikienė dalyvauja LGBTQ+ eitynėse | Aušros Maldeikienės „Facebook" nuotr. |
Aušra Maldeikienė
Europos parlamento narė
Matyt, faktas, jog dažnokai skambiai Bažnyčioje atšvęstos vadinamosios tradicinės santuokos, taip pat skambiai ir net labai greit žlunga. Apie tai, deja, irgi skaitome.
Pati savaime santuoką įteisinančių žmonių lytinė struktūra nereiškia nieko — nei daugiau meilės, nei daugiau tikrojo gyvenimo. Prasmę kuria tikras atsidavimas ir pasiaukojimas vienas kitam, be į praeitį nueinančio subordinuoto šeimos modelio.
 |
| LGBTQ+ palaikymo mitingas prie Baltojo tilto Vilniuje | Jono Valaičio/jarmo.net nuotr. |
Per tą pačią 2016 metų Seimo rinkimų kampaniją Žirmūnų bibliotekoje manęs paklausė, ar pritarčiau vienos lyties porų galimybei įsivaikinti. Atsakiau tada (o dabar tik pakartosiu) — taip, palaikau tokių žmonių galimybę auginti vaikus.
Kelios mano pažįstamos panašios šeimos gali užauginti puikius išsilavinusius vaikus ir suteikti jiems normalų, kultūringą, mąstymo (o ir tikėjimo) kupiną gyvenimą. Ir daugybė heteroseksualių šeimų tėra neišsilavinę, pikti, agresyvūs politiniai idiotai.
Nors tai, ką rašau, tėra banali tiesa, jau patvirtinta daugelyje Europos ir ne tik Europos valstybių, vis dėlto itin aiškiai tai supratau žiūrėdama vadinamąjį „tradicinių“ šeimų renginį.
Pusgirčiai, vulgarūs, keisti ir isteriškai vyrai, kurie sudarė absoliučią daugumą kalbėtojų, yra tai, kas man asmeniškai atgrasiausia žmonėse. Jie pikti, buki ir žiauriai toli nuo bet tokios aukštesnės kultūros lauko.
Mokėjimas groti smuiku ir vaikystės gabumai mažai ką keičia, jeigu prisimeni labai vulgarias skandalingas vieno tokio marše polonezą grojusio muzikanto skyrybas.
Pirmą kart tokio Orlausko anekdotą išgirdau prieš porą savaičių, ir tikrai tai buvo pirmas ir paskutinis toks klausymo veiksmas. Jis mane galutinai įtvirtino tikėjime, jog melas ir klyksmai apie tradicijas tėra primityvios sielos agonija.
Savo paramą LGBT bendruomenei viešai programoje išreiškiau ir per Europos parlamento rinkimus.
Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, tik verčia kartoti — daugybė žmonių, ir jų tarpe praktikuojančių katalikų, kunigų ir vienuolių, su jumis, LGBT žmonės.
 |
| Aušros Maldeikienės „Facebook" nuotr. |
Nuotraukose 2019 metų birželis. Kartu su savo draugais ir dabartiniu padėjėju einu Vilniuje palaikydama LGBT bendruomenę.
Tada visi šypsojosi ir buvo tikrai linksma. Nemačiau girtų ar vulgarybes barbenančių apgailėtinų macho.
Pažiūrėkit dar kart, kaip atrodo veidai tų, kurie rinkosi Vingio parke. Man buvo atgrasu. Tikiu, jog taip jautėsi absoliuti dauguma laisvos ir išsilavinusios Lietuvos.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net