Apie V. Abramikienės klausimą Mizarui dėl LGBTQ+ atstovavimo: „Yra raudonų linijų, kurios negali būti peržengiamos"

Vilija Abramikienė Seimo posėdžių salėje turėjo paklausti kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus Vytauto Mizaro, ar jis gali išlikti objektyviu teisėju, jei kaip advokatas ilgoje savo praktikoje yra turėjęs ir bylų, susijusių su LGBT žmonių teisėmis.

Giedrius Alasevičius | facebook.com/alasevicius/


Giedrius Alasevičius

visuomenės veikėjas


Atmetus visą absurdą šito klausimo, akimirkai apsimeskime, kad toks pasakymas pats iš savęs nėra atvirai fašistinis. Nors čia tas atvejis, kai galime taip sakyti be hiperbolės.

Ar gali žmogus dirbti teisėju, jeigu gyvenime yra gynęs:
a) Pensininką? Gal jis šališkas pensininkų atžvilgiu?
b) Gydytoją? Gal jis šališkas gydytojų atžvilgiu?
c) Nusikaltėlį (jaučiat paradoksą?) - gal jis šališkas nusikaltimų atžvilgiu?
d) Kataliką?




Advokato (lygiai kaip ir gydytojo) darbas yra ginti bet kokį žmogų ar grupę, kurie į jį kreipiasi, tačiau Lietuvoje yra žmonių, kurie mano, kad sąžiningas teisininkas turi rinktis pagal savo pažiūras.

Įsivaizduokite, kaip jaustųsi ponia V. Abramikienė, jeigu, sakykim, staiga visos parduotuvės atsisakytų ją aptarnauti? Ką jai daryti, kad negali žmogus duonos nusipirkti? Kreiptis į teismą?

Ir tada išgirsta iš advokato: „Labai apmaudu, tačiau negaliu Jums padėti. Jūs gi labai didele katalike dedatės, o jei man kada nors gyvenime reikės po to išlikti objektyviu ir sąžiningu pasirinkus teisėjo karjerą? Juk negalėsiu išlikti šališkas gindamas kataliką! O mes juk sekuliarioje (pasaulietinėje, - jarmo.net) valstybėje gyvenam... Kaip aš čia dabar taip katalikus proteguosiu? Atsiprašau, bet jokių paslaugų Jums".

Turbūt tada būtų skandalas. Tai yra protu nesuvokiama kaip taip galėtų būti.

Ir dar sunkiau protu suvokiama, kad kažkas atviram fašizme mato „drąsos" momentus. Nei vienas nenorėtumėt būt kitoje tokios „drąsos" pusėje.

Yra raudonų linijų, kurios negali būti peržengiamos. Šiuo atveju čia ne kažkoks komentaras apie „atsibodo gėjai", čia yra labai aiškiai peržengta demokratijos riba. Aš tikiuosi, kad atsiras adekvačių konservatorių, kurie pagalvos ne apie partijos įvaizdžius, o bent jau pamatines moralines nuostatas. Ir kaip „minimum" partija apsvarstys etinę šito reikalo pusę. Jokiai centro politinei jėgai vakaruose tai negali būti priimtina.



Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni