Parlamentaras, anti-LGBTQ+ iniciatyvas neretai palaikančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Tomas Tomilinas dėsto esantis kiek kitokios nuomonės nei jo partijos kolegos. Neseniai portale tv3.lt publikuotame interviu jis teigė palaikantis tos pačios lyties porų partnerystę bei teigė, kad homoseksualiems ar kitokios orientacijos asmenims būtina užtikrinti lygiateisiškumą. Tačiau jarmo.net nusprendė pasidomėti, ką anksčiau atskleidė politiko elgesys Seimo salėje balsuojant dėl LGBTQ+ asmenų padėtį palengvinti galinčių sprendimų. Nemažai abejonių kelia 2017 metais įvykęs balsavimas dėl partnerystės - tąkart jis susilaikė. Portalui jarmo.net T. Tomilinas paaiškino savo sprendimo priežastį.
 |
| Tomas Tomilinas išsiskiria kaip tolerancijos nešėjas homofobiškoje valstiečių partijoje. Tačiau ar tikrai? | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sako vienaip, balsuoja – šiek tiek kitaip?
„Mes esame už tradicinę šeimą”, - aiškina Ramūnas Karbauskis, valstiečių lyderis. Dažnai tokią frazę vartoja tie politikai, kurie pasisako prieš LGBTQ+ asmenų teisių judėjimą.
Su R. Karbauskiu, teigė T. Tomilinas, bus įdomu padiskutuoti šiais klausimais.
„Aš manau, kad šie žmonės yra vieni labiausiai skriaudžiamų Lietuvoje. Tai yra faktas, aš taip manau. Visa kita paskui seka iš to. Jeigu tie žmonės iš tikrųjų yra skriaudžiami, ne jie yra skriaudikai”, - tv3.lt cituoja T. Tomiliną kovo 10 dieną publikuotame tekste „Homoseksualų partnerystę palaikantis Tomilinas: netikiu, kad yra globalus sąmokslas sužlugdyti Lietuvos šeimą”.
Tačiau verta prisiminti ir politiko veiksmus balsuojant klausimais, susijusiais su LGBTQ+ bendruomene.
2017 metų birželio 15-ąją Seime buvo svarstytas įstatymo projektas, numatantis bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, kitaip tariant, partnerystę.
 |
T. Tomilinas | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
Civilinio kodekso straipsnių įstatymo pakeitimo projekte, kurį tąkart svarstė Seimas, norėta apibrėžti tokią partnerystės sąvoką: „Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Partneriai turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio kodekso 3.17 straipsnyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų partneriais”.
Šią formuluotę žmogaus teisių aktyvistai laikė progresyvia, tačiau nė vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys šio įstatymo nepalaikė – 37 valstiečiai balsavo prieš, o 7 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo ir T. Tomilinas.
Tad nesulaukus pakankamai balsų, įstatymas buvo atmestas.
Nors prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus manobalsas.lt valstietis T. Tomilinas nurodė visiškai sutinkantis, kad ir „tos pačios lyties asmenų poros turi turėti teisę sudaryti partnerystę”, tačiau atėjus metui priimti sprendimą, politikas susilaikė. Kodėl?
 |
| Merginų pora | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Balsavome taip todėl, kad frakcijoje buvo sutarimas, kad bus priimtos kitos, labiau kompromisinės, mūsų frakcijos parengtos Civilinio kodekso pataisos tuo pačiu klausimu. Tuo metu, tai buvo vienintelė reali galimybė ką nors pagerinti šioje srityje. Deja, tas susitarimas nebuvo įgyvendintas ir kaip dabar atrodo jis ir nebuvo geriausias variantas. Atėjo laikas geresniam", - portalui jarmo.net šią savaitę pakomentavo T. Tomilinas.
Gegužę arba birželį Seime turėtų būti užregistruotas šiuo metu rengiamas partnerystės įstatymo projektas.
Ką žino visi parlamentarai?
Paprastai susilaikantieji teigia svarstomais klausimais dar neturintys nuomonės.
Projekto „Mokslo pieva” metu tyrimą atlikę VDU, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insituto bei KTU studentai savo ataskaitoje „Kaip balsuoja Seimas?” rašo: „Pavyzdžiui, dažnai balsuojant LR Seime teisės aktui priimti reikalinga posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma. Tai reiškia, kad balsų „Už“ dalis turi būti didesnė, nei balsų „Prieš“ ir „Susilaikė“ kartu sudėjus. Kitaip tariant, visiškai nesvarbu, ar LR Seimo narys balsuoja „Prieš“, ar „Susilaiko“ – abiem atvejais jis išreiškia nepritarimą teisės akto projektui (galioja principas: ne „Už“ = „Prieš“)”
Ką reiškia, kai Seimo nariai balsuodami susilaiko, 2010 metais mėgino atsakyti leidinys „Lietuvos žinios”.
„Visi parlamentarai puikiai žino - susilaikymas balsuojant iš esmės reiškia balsavimą „prieš“, tik gal kultūringesnį“, - tąkart „Lietuvos žinioms” tikino tuometinis Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.