„Zonos be LGBT" tapo svarbiausiu Lenkijos homofobijos simboliu. Viskas prasidėjo Liublino provincijoje. Lenkijos valdžia greičiausiai tuo metu net nenujautė, kad dėl homofobiškų deklaracijų sulauks Europos Sąjungos institucijų griežto įspėjimo, o vėliau - ir finansinių sankcijų: ES atsisakys finansuoti projektus miestuose ir savivaldybėse, kurios pažeidžia LGBTQ+ asmenų teises. Tačiau ir pačioje Lenkijoje kai kurie regionai - itin neapibrėžti: vienu metu juose priimti sprendimai dėl „zonų, laisvų nuo LGBT" prieštarauja vienas kitam, tad LGBTQ+ asmenys atsiduria tarp žemės ir dangaus.
 |
| Vaivorykštės vėliava | Daniel James/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Priešistorė
Verta prisiminti, kad Lenkijos Liublino provincija, esanti už 150 kilometrų nuo šalies sostinės Varšuvos, tapo pirmąja, deklaravusia save „laisva nuo LGBT zona".
Tai įvyko 2019 metų kovą.
Netrukus save tokiomis zonomis paskelbė ir dar maždaug 100 apylinkių, miestų ir regionų pietryčių Lenkijoje, rašo Jakubas Janiszewskis portale balkaninsight.com
 |
| „Zonos be LGBT" 2020 metais Lenkijoje | Wikipedia nuotr. |
Provincijos ir miestai
„Zonos be LGBT? Man nerūpi ši nesąmonė “, - sakė menininkas Miloszas Zawistowskis, dirbantis barmenu viename Liublino restoranų.
Jis akcentavo, kad padėtis mieste ir likusioje provincijoje nėra susijusi.
„Liublino miestas turi tiek pat bendro su Liublino provincija, kiek Maskva su likusia Rusija. Čia nesvarbu, ar esi gėjus“, - įsitikinęs jis.
Kaip tai įvyko?
Provincijos, pasirašiusios minėtą „zonų be LGBT" deklaraciją, susitelkusios menkai išsivysčiusiuose Lenkijos pietryčiuose, apimančiuose maždaug trečdalį visos šalies teritorijos. Rinkėjų elektoratas čia itin konservatyvus.
Besiplečiančių „zonų be LGBT" reiškinys sutapo su Lenkijos konservatyvios ir homofobiškos „Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos vis labiau griežtėjančia homofobiška retorika prieš 2020 metais vykusius Lenkijos prezidento rinkimus.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad galbūt tokiu būdu partija mėgino mobilizuoti konservatyviai nusiteikusius savo rinkėjus, kurie raginti balsuoti už perrinkimo siekusį, su PiS partija susijusį prezidentą Andrzejų Dudą, kuris LGBTQ+ bendruomenę pavadino „blogesne už komunizmą".
Per pastaruosius kelis metus partija į politikos viršūnes veržėsi griežtai pasisakydama prieš homoseksualių žmonių teises - LGBTQ+ bendruomenė buvo vaizduojama itin neigiamame kontekste, vadinama pedofilais.
Be to, LGBTQ+ žmonės taip pat vadinti ideologija, o ne žmonių grupe. Skleista dezinformacija, esą LGBTQ+ asmenų teisės kelia grėsmę tradicinei šeimai, visuomenei, katalikų tikėjimui,
Dėl tokios anti-LGBTQ+ retorikos „nuo LGBT laisvos zonos“ tapo žinomos ir už Lenkijos ribų. Į nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį dėmesį atkreipė tarptautinė bendruomenė.
Briuselyje, Europos Sąjungos širdyje, atvirai kalbėta apie tai, kaip Bendrija turėtų reaguoti į homofobišką Lenkijos vyriausybės retoriką ir veiksmus. Netrukus priimti sprendimai.
Bendrijos atsakas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Lenkijos „zonas be LGBT" pavadino „zonomis be žmogiškumo", o dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas savo „Twitter" paskyroje taip pat pasmerkė tokius Lenkijos valdžios veiksmus, keliančius grėsmę LGBTQ+ bendruomenės teisėms.
Šių metų kovo 11-ąją Europos Parlamentas pasisakė prieš Lenkijos „zonas be LGBT" priimdamas deklaraciją, kuria visą ES paskelbė „LGBTIQ laisvės erdve“. Tiesa, verta pabrėžti, kad tokie veiksmai - simboliniai, itin didelės įtakos teisiniams veiksmams tai neturėjo.
 |
| Bendrija paskelbta LGBTQ+ laisvės erdve | Christian Lue/Unsplash nuotr. |
Tačiau yra ir finansinis šios situacijos aspektas.
Jarmo.net jau rašė, kad Lenkijos teritorijoms, kurios pasiskelbė „zonomis be LGBT", pritaikytos ir finansinės sankcijos - pavyzdžiui, Kransiko miestas jau neteko apie 10 mln. JAV dolerių siekiančio finansavimo plėtros projektams, problemų gali kilti ir ateityje.
Lenkijos „zonų be LGBT" paradoksas
Savo tekste J. Janiszewskis atkreipia dėmesį, kad dalis Lenkijos teritorijų, kurios skelbia save laisvomis nuo LGBTQ+ , turi paradoksalią savybę - jose gyvena nemažai homoseksualių, biseksualių ir kitos neheteroseksualios orientacijos asmenų, patekusių į neapibrėžta padėtį: nors provincijos valdžia deklaruoja save „laisva nuo LGBT", miestų valdžios tą daryti atsisako.
Tad kokia yra jų padėtis?
Liublino, Balstogės ir Žešovės provincijų valdžios institucijos ne kartą patvirtino „zonos be LGBT" deklaraciją, kurios prieštarauja LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumui.
Tačiau tuo pat metu šių miestų tarybos deklaraciją atmeta. Toks nesutarimas reiškia, kad daugelis homoseksualių ir neheteroseksualių regiono gyventojų atsiduria aklavietėje, jų padėtis yra neapibrėžta: viena vertus, jie yra „zonoje be LGBT “, kita vertus - tokia zona ten, kurioje jie gyvena, yra neįtvirtinta.
Dviejų formų deklaracijos
Be to, neįsigilinusiems į situaciją galima paaiškinti, kad deklaracijos, kuriomis skelbiamos „zonos be LGBT", yra dviejų formų, nors abi, kaip sako Lenkijos valdžios atstovai, yra simbolinio, o ne teisinio pobūdžio.
Pirmoji deklaracijos forma - dokumentu yra griežtai suformuluotas pareiškimas, kuriuo prieštaraujama „LGBT ideologijai".
Antroji deklaracijos forma - kiek dviprasmiškesnė: joje suformuluotas teiginys, kad esą yra palaikomos tradicinės šeimos. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad šia deklaracija išskiriamos tik heteroseksualios šeimos ir jų įvairovė nėra pripažįstama.
Lenkijos opozicijos lyderiai, LGBTQ+ teisių aktyvistai, Europos žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad šios deklaracijos yra tam tikra diskriminacijos forma: jos atgraso vietos valdžios institucijas remti LGBTQ+ asmenų teises, tuo pačiu skatinama neapykantą ir netgi smurtas prieš LGBTQ+ bendruomenę.