Dalis Seimo narių, tarp jų - „valstiečiai" Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, „darbietis" Mindaugas Puidokas - balandžio 1-ąją parlamente įregistravo rezoliuciją „dėl demokratijos ir žodžio laisvės Seime". Tiesa, Seimui svartyti pateiktame dokumente laisvės ir demokratijos idėja suprantama kaip mėginimas išversti iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo homoseksualios orientacijos.
 |
| T. V. Raskevičius | Stop kadras |
Sako esantys diskriminuojami
Opozicijos parengtoje rezoliucijoje rašoma: „(Seimas), įvertindamas tai, kad daugiau kaip 300 tūkst. asmenų bei pavienės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą bei atskiras jo frakcijas atkreipdami dėmesį į darbo organizavimo problemas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete, dėl ko šie asmenys bei organizacijos nesijaučia išklausyti bei atstovaujami, o taip pat įžvelgia diskriminacijos dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų grėsmę, <...> ragina Seimo valdančiąją daugumą sudarančias frakcijas įvertinti Žmogaus teisių komiteto, Švietimo reikalų komiteto bei Užsienio reikalų komiteto pirmininkų politinę atsakomybę bei galimybę toliau eiti šias atsakingas pareigas".
Tiesa, rezoliucijoje pateikiamas faktas, kad išties į Seimą kreipėsi net 300 tūkst. asmenų, gali būti vertinamas skirtingai.
Remiasi abejotina peticija
Tikriausiai rezoliuciją pasirašiusieji galvoje turi šiais metais Seimui įteiktą peticiją, kurioje visuomenės veikėjais apsiskelbę asmenys ragino pasirašyti už tai, jog T. V. Raskevičius būtų nušalintas nuo Seimo Žmogaus teisių komiteto dėl orientacijos - politikas yra LGBTQ+ bendruomenės narys.
Tiesa, teisės ekspertai atkreipė dėmesį, kad peticijoje realių parašų nėra - dokumente pateikiami tik asmenų vardai ir pavardęs, kiti duomenys, bet žmonės, elektroniniu būdu pildę šią peticiją, nepasirašė nei fiziniu, nei elektroniniu parašu.
Be to, kai kuriems abejonių sukėlė ir didelis pasirašiusiųjų skaičius. Neišsklaidytos abejonės, ar sąrašas, kurie esą pritarė peticijai, nėra suklastotas.
Tad ar galima teigti, jog išties 300 tūkst. asmenų kreipėsi į Seimą, nežinia.