Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia išgyvenantis ne pačius geriausius laikus. LGBTQ+ bendruomenę atstovaujantis politikas, išrinktas į mūsų šalies parlamentarą, penktadienį atvirai pasakojo, kad jam pastaruoju laiku prireikė psichologinės pagalbos.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Man negėda prisipažinti, kad reikia pagalbos", - penktadienio vakarą savo „Facebook" paskyroje rašė T. V. Raskevičius.
Politikas teigė, kad pastaruosius kelis mėnesius, Lietuvoje itin paaštrėjus homofobinėms iniciatyvoms, itin psichologiškai sudėtinga.
„Nesitikėjau, kad mano veikimas politikoje sukels tokią patyčių bangą. Stengiausi laikytis oriai, lengva nebuvo. Ačiū artimiausiems ir nepažįstamiems, kurie padėjo šioje situacijoje „nesulūžti“. Sako, tokios patirtys užgrūdina. Emocinis ir psichologinis smurtas ne grūdina, o žaloja.
Sugyti dar reikės išmokti.
Ši isterija sužeidė ne tik mane, bet ir didžiąją dalį LGBT+ bendruomenei priklausančių žmonių. Žinau, kad kai kurie iš Jūsų jaučiasi nesaugiai, padažnėjo mintys apie savižudybę, jaučiatės emociškai ir fiziškai prislėgti. Atsiprašau, kad mokame asmeninę kainą už mūsų visų lygiateisiškumą. Galiu tikėtis tik vieno paprasto dalyko, kad šiandien sunku – rytoj bus lengviau. Tikiuosi, kad šie nepakantumo proveržiai – ženklas, kad mūsų visuomenė sveiksta", - vylėsi politikas.
T. V. Raskevičius paragino nebijoti kreiptis pagalbos užklupus emociniams sunkumams.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu noriu Jūsų visų paprašyti kruopščiai rūpintis savo psichine ir emocine sveikata. Kolegos iš platformos išgir̃stì vienoje vietoje patalpino individualios ir grupinės pagalbos galimybes. Čia rasite saugią erdvę, kurioje LGBT+ žmonės ir jų artimieji gali sulaukti supratimo ir palaikymo iš panašių patirčių turinčių žmonių bei specialistų", - dėstė Seimo narys.
LGBTQ+ emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo praėjusiais metais paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas.
Daugiau nei pusė – net 51 procentas – Lietuvoje apklaustų respondentų dėstė slepiantys savo LGBTQ+ tapatybę darbe. Tai didžiausias skaičius Europos Sąjungoje.
Negana to, 59 procentai Lietuvos apklaustieji pripažino slepiantys savo LGBT tapatybę mokykloje.