Daugiau nei 150 žmogaus teisių ir jaunimo organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, ragindami priimti partnerystės įstatymą, rašo žmogaus teisių portalas manoteises.lt. Į raginimą ketvirtadienio rytą sureagavęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius atsiprašė, kad įstatymą priimti yra vėluojama.
 |
| T. V. Raskevičius ir J. Juškaitė | Jarmo.net koliažas |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Atsiprašau, kad vėluojame. Šį rytą daugiau nei 150 žmogaus teises teigiančių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, su prašymu nedelsiant inicijuoti partnerystės svarstymą Lietuvos Respublikos Seime ir suteikti teisinę apsaugą daugiau nei 100 tūkst. mūsų šalyje gyvenančių nesusituokusių porų. Atsiprašau, kad užtrukome taip ilgai. Vėluojame jau 20 metų. Šitą klaidą greitai ištaisysime", - savo „Facebook" puslapyje rašo T. V. Raskevičius.
 |
| T. V. Raskevičius | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
Jarmo.net primena, kad Seimo primininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, jog partnerystės įstatymo projektą Seime užregistruoti ketinama gegužę arba birželio pradžioje.
Nevyriausybininkų kreipimesi rašoma, kad dar 2021 balandžio 14 d. išplatintame atvirame laiške pažymi daugiau nei 120 Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų, tarp kurių ir visuomenėje gerai žinomi specialistai – Paulius Skruibis, Robertas Povilaitis, Agnė Matulaitė ir kt. – tos pačios lyties partnerystės įteisinimas ir teisių apsauga yra svarbi LGBT asmenų psichikos sveikatos prielaida.
Specialistai pabrėžia, kad tose šalyse, kuriose valstybė sudarė sąlygas tos pačios lyties poroms registruoti partnerystę ar tuoktis, pagerėjo LGBT bendruomenės emocinė sveikata
„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad šalyje gyvena daugiau nei 600 tūkst. suaugusių žmonių, kurie per savo gyvenimą niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai yra daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Partnerystės įstatymas – labai aktualus klausimas. Valstybė neužtikrina beveik jokių šių žmonių teisių“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.
 |
| Jūrate Juškaitė | Jono Petronio/VDU nuotr. |
Kreipimesi teigiama, kad Lietuvoje iki šiol nėra jokio teisės akto, kuris reglamentuotų šeiminius santykius, sudarytus ne santuokos pagrindu.
Anot nevyriausybininkų, remdamiesi versle taikomomis bendrosios jungtinės nuosavybės normomis, ne santuokoje gyvenantys žmonės gali bandyti pretenduoti tik į bendrai užgyventą turtą, teismui įrodę savo piniginį indėlį.
„Tokia situacija ypač nepalanki pažeidžiamesnėje situacijoje esančiam partneriui. Dažnai pasitaiko situacijų, kai smurtą patirianti moteris nori palikti smurtautoją, tačiau ne vienerius metus vaikus ir namus prižiūrėjusiai moteriai tai ypač sudėtinga: ji praktiškai neturi galimybių pretenduoti į bendrai užgyventą turtą. Jos indėlis į bendrą gyvenimą vertinamas tik per finansinį indėlį. O koks jis gali būti, kai visą savo laiką ir energiją skyrei šeimai?“ – portalui manoteises.lt sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
 |
| Margarita Jankauskaitė | manoteises.lt/Dainiaus Putino nuotr. |
Be kita ko, kreipimesi pažymima, kad EŽTT dar 2013 metais yra išaiškinęs, jog turi būti saugomas ir tos pačios lyties asmenų „šeimos gyvenimas“. EŽTT yra konstatavęs, kad turi būti itin svarios ir įtikinamos priežastys pateisinti skirtingą asmenų traktavimą dėl lyties, taip pat dėl jų seksualinės orientacijos.