Europos institucijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad Lietuvoje neapykantos kalbos, kurstymo atvejai yra beveik nevaldomi ir neretai - tiesiog nebaudžiami. Šią problemą mėginama spręsti. Lietuvos policija antradienį praneša, kad elektroninę erdvę pradeda stebėti policijos virtualus patrulis.
 |
| Trys pareigūnai stebės socialinius tinklus | Lietuvos policijos nuotr. |
Daugėjant neapykantos kurstymo išpuolių virtualioje erdvėje prieš LGBTQ+ bendruomenę, socialiniuose tinkluose rašomus vartotojų įrašus ir komentarus nuo antradienio pradės stebėti policijos akis.
„Tai darys trys pareigūnai, kurių pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje", - rašoma pareigūnų pranešime spaudai.
Žadama, kad pareigūnai reaguos tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pradžioje asmenys bus įspėti, kad jie nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus - surinkta medžiaga bus registruojama ir perduodama atitinkamam policijos padaliniui tolimesniam tyrimui.
Gyventojai, matydami pažeidimus elektroninėje erdvėje, galės pranešti virtualiam patruliui privačia žinute soc. tinkle Facebook sukurtame puslapyje.
 |
| Facebook | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Goda Jurevičiūtė anksčiau portalui jarmo.net kalbėjo, kad neapykantos kalba internete, nukreipta į pažeidžiamas visuomenės grupes, tokias kaip LGBTQ+, yra didžiulė problema, nes bendruomenės atstovams siunčiama žinia, kad jie nepageidaujami, gali susidurti su fizine grėsme. Tad policijos iniciatyvą stebėti elektroninę erdvę ji sveikino. Tačiau atkreipė dėmesį, kad svarbu ir tai, jog pareigūnai atskirtų ribą, kai yra taikoma saviraiškos ir žodžio laisvė nuo neapykantos kalbos atvejų užkardymo.
Jarmo.net jau rašė apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad LGBTQ+ asmenys vis dar tampa dažnu taikiniu internetinėje erdvėje. Tyrimo dalyvių paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 36,8 proc. respondentų atsakė rašę apie vyrus arba moteris būtent dėl jų lyties. 32,4 proc. rašė neigiamus komentarus dėl amžiaus (dėl to, kad kiti yra vyresnio amžiaus arba, atvirkščiai, jaunimas). 23,5 proc. reiškė neigiamą savo požiūrį apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius žmones.
2016 metais Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) pažymėjo, kad
didėjantis nepakantumo seksualinėms mažumoms lygis Lietuvoje iš esmės
nekontroliuojamas.
Praėjusiais metais priimtame Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendime konstatuota, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos, nepriimdamos dviejų vaikinų pranešimo apie neapykantos komentarus jų socialinio tinklo paskyroje po bučinio nuotrauka, mažų mažiausiai toleravo nusikalstamus internautų veiksmus.
„Kalbant apie Lietuvą, naujausioje ECRI medžiagoje
taip pat matyti, kad trūksta visapusiško strateginio valdžios institucijų
požiūrio, kad būtų kovojama su rasistinių ir homofobinių neapykantos kalbų
problema", - teigiama EŽTT sprendime byloje „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą".