Kol pasaulyje lyčių lygybės mažėjo, Lietuvoje – atvirkščiai – daugėjo, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime spaudai.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
Pasauliniame lyčių atotrūkio indekse Lietuva užkopė į 8-ąją vietą tarp 156 pasaulio šalių ir pasiekė iki šiol geriausią savo rezultatą. Dar prieš metus buvusi 33-oji, Lietuva didžiausią progresą pasiekė politinio moterų įgalinimo srityje ir būtent dėl to pakilo į lyčių lygybės lyderių dešimtuką.
Tačiau indeksą atnaujinęs Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad globaliai lyčių lygybės situacija keičiasi ne į gerąją pusę: per pastaruosius metus pasaulyje moterų ir vyrų lygybės ne padaugėjo, o sumažėjo – nuo 68,6 iki 68 proc., kai 100 proc. būtų visiška lygybė.
Tam iš dalies turėjo įtakos koronaviruso pandemija, tačiau taip pat prisidėjo ir moterų politiniuose postuose sumažėjimas kai kuriose didžiosiose valstybėse. Skaičiuojama, kad prireiks 135,6 metų, kol lyčių nelygybė pasaulyje išnyks. Prieš metus manyta, kad tam pakaks 99,6 metų.
Lietuvoje situacija kiek kitokia – naujausiame indekse Lietuva pateko tarp 5-ių didžiausią pažangą per metus padariusių valstybių, tarp kurių buvo ir Serbija, Rytų Timoras, Togas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione Lietuva aplenkė visas 26-ias valstybes ir atsidūrė pirmoje vietoje. Žvelgiant geografiškai į bendrą lyderių dešimtuką, Lietuvą lenkė tik 4-ios Šiaurės šalys (Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija), viena Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis (Naujoji Zelandija) ir dvi Užsachario Afrikos šalys (Namibija ir Ruanda).
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Šią aukštą poziciją valstybių reitinge Lietuvai atnešė padidėjęs moterų atstovavimas Vyriausybėje ir Seime. Prieš metus pagal moterų politinį įgalinimo rodiklį Lietuva buvo 65-oje vietoje pasaulyje, po metų – 22-oje. Per šį laiką pasikeitė moterų dalis tarp ministrų – nuo 0 proc. iki 42,9 proc. Moterų padaugėjo ir parlamente – nuo 21,3 proc. iki 27,7 proc. Matuojant politinį įgalinimą, skaičiuojama ir tai, kiek metų (per paskutinius 50 m.) valstybei ar Vyriausybei yra vadovavusi moteris, todėl šis rodiklis, sulig Ingridos Šimonytės paskyrimu Ministre Pirmininke, taip pat šiek tiek pakilo.
Nepaisant to, Politinio įgalinimo sritis Lietuvoje vis dar yra ta, kurioje, lyginant su kitomis, lyčių lygybės pasiekta mažiausiai (42,9/100 proc.). Kitose trijose indekso srityse Lietuvos rezultatai reikšmingai nepakito. Švietimo prieinamumo (99,8/100 proc.) bei Sveikatos ir išgyvenimo (98,0/100 proc.) srityse rodikliai išliko tokie patys aukšti – laikoma, kad ten lyčių lygybė jau yra pasiekta. Ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje (80,8/100 proc.) rezultatai šiek tiek gerėjo (ypač moterų aktyvumo darbo rinkoje ir pajamų atžvilgiu), tačiau esminių pokyčių per šį laiką nepastebėta.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas teigia, kad toks Lietuvos šuolis į lyčių lygybės lyderių dešimtuką yra įspūdingas ir atkreipsiantis daugelio ekspertų dėmesį į mūsų šalį, tačiau ekspertas svarsto, kiek šie pokyčiai bus tvarūs.
 |
| Donatas Paulauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Akivaizdu, kad šis įvertinimas nėra fundamentaliai pagerėjusios moterų padėties iliustracija, antraip matytume visų esminių rodiklių kilstelėjimą aukštyn. Pažangą mums atnešė iš esmės vieno konkretaus rodiklio šuolis, t. y. moterų dalies Vyriausybėje padidėjimas. Jis reikšmingai paveikė mūsų indeksą, nes ankstesnėje Vyriausybėje moterų atstovavimas buvo „nunulintas“, tad šoktelėjome nuo žemiausio laiptelio. Kaip matyti, šis rodiklis priklauso nuo politinių sprendimų ir politinio ciklo. Sudarinėjant šią Vyriausybę, Ministrei Pirmininkei lyčių lygybės aspektas buvo svarbus, bet negalime numatyti, ar šis principas išliks kaip politinė tradicija ir būsimose Vyriausybėse“, – tvirtina ekspertas.
D. Paulauskas primena, kad šalyje jau turėjome situaciją, kai vienoje Vyriausybėje dirbo 4 ministrės moterys, o po to kitoje Vyriausybėje jų nebuvo nė vienos.
Ekspertas tikina, kad moterų politinio įgalinimo progresu galėsime tvirtai didžiuotis tada, kai lyčių lygybės principas, formuojant ministrų kabinetą, taps politiniu įpročiu. O tą galėsime įvertinti tik pamatę, kiek būsimi ministrų kabinetai išlaikė šią tradiciją.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia pozityviai vertinanti Lietuvos pasiekimus moterų politinio įgalinimo srityje, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad indeksas neatskleidžia pilno vaizdo, kaip moterys gyveno pastaruosius metus.
„Skaičiuojant indeksą, nėra tiesiogiai vertinamos koronaviruso pandemijos ir dėl jos atsiradusių ribojimų pasekmės: pasunkėjęs šeimos ir darbo derinimas asmenims, auginantiems vaikus, atsižvelgiant į tai, kad didesnė našta tenka moterims, išaugęs nedarbas moterų dominuojamame paslaugų sektoriuje, padidėję smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mastai. Visa tai apsunkino lyčių lygybės progresą kasdieniame gyvenime“, – tvirtina kontrolierė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | manoteises.lt nuotr. |
Tarnybos atstovas D. Paulauskas atkreipia dėmesį ir į indekso metodinį išskirtinumą: jo teigimu, indeksas matuoja bazinį lyčių lygybės užtikrinimą ir lygina tik pagrindinius moterų ir vyrų atotrūkį galinčius apibrėžti rodiklius, kad būtų paprasčiau įvertinti skirtingų pasaulio valstybių padėtį.
D. Paulausko manymu, Lietuvai artimesnis yra Europos lyčių lygybės indeksas, kuris lygina vienam regionui priklausančias valstybes ir atskleidžia gilesnes problemas, nes stebi daugiau išsamesnių rodiklių ir sričių. Nors pagal pasaulinį indeksą esame įveikę 80,4 proc. kelio iki visiško lyčių lygybės užtikrinimo, Europos indekse Lietuva, surinkusi 56,3 balų iš 100, užima 22 vietą iš 28 ir vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (67,9).