Lietuvoje pastaruoju metu viešojoje erdvėje skiriama daug dėmesio žmogaus teisių klausimams. Vilnija diskusijos apie LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumą, Stambulo konvencijos ratifikavimą bei lytiškumo ugdymą mokyklose. Kai diskutuojama pastaruoju klausimu, Lietuvos visuomenė atsiduria kone moralinėje panikoje, įsitikinusi lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniotaitė.
 |
| Akvilė Giniotaitė | Įvairovės ir edukacijos namų nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ketvirtadienį Įvairovės ir edukacijos namai bei Lietuvos žmogaus teisių centras surengė diskusiją „Žmogaus teisės: kultūriniai karai ar vertybėmis grįsta politika?“
Išgąsdinta visuomenė
Filosofas ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas teigė, kad dalis visuomenės įsitikinusi, kad žmogaus teisės yra politinė ideologija, tam tikra srovė, be to, neretai žmogaus teisės yra interpretuojamos savaip, todėl jas dalis žmonių ima kritikuoti ir net priešintis joms.
 |
| Paulius Gritėnas | Facebook nuotr. |
„Galbūt ne visai racionalaus, bet intuityvaus pasipriešinimo žmogaus teisėms, kurios yra nebūtinai universalios, o gretutinės ir kylančios iš universalių teisių intencijos, aš matau tikrai nemažai", - sakė P. Gritėnas.
Jis teigė, kad žmogaus teisės negali būti vadinama kultūriniu karu. Anot P. Gritėno, tai greičiau susiję su socialiniais, politiniais klausimais, dėl to turi būti sprendžiami susitarimo būdu.
Deja, anot apžvalgininko, politikoje daugiau kalbama lozungais, dažnai žmogaus teisių tema išnaudojama visuomenės gąsdinimui.
P. Gritėnas pateikė pavyzdį - kai kurie žmonės įsitikinę, kad reikia ginti tradicines lietuvių šeimas nuo LGBTQ+ bendruomenės, nes yra įbauginti.
„Tai tampa gynybiniu judėjimu, pabrėžiančiu, kad jos (žmogaus teisės) yra pavojingos", - sakė jis ir pabrėžė, kad išties nėra jokių realių faktų, jog žmogaus teisės realiai grasina kažkokioms asmenų grupėms.
Intensyvios įtampos laukas
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė teigė, kad Lietuvoje situacija žmogaus teisių lauke keičiasi dramatiškai.
 |
| Jūratė Juškaitė | manoteises.lt nuotr. |
„Prisimenu 2017-2018 metais įvykusį pokalbį su politikos mokslų profesore apie tai, kad matome Lenkijoje tam tikrus procesus, kurie yra nukreipti prieš LGBTQ+ bendruomenę, pavyzdžiui, atsirado laisvos nuo LGBTQ+ zonos, abortų draudimo linija nuosekliai ėjo, piką pasiekė šiuo metu, bet ir tada buvo ant stalo, taip pat kilo migrantų klausimai. Mes diskutavome, kodėl pas mus nėra šitų klausimų, kodėl neatsiranda partijų ir nors mes matėme Darbo partijos mėginimą pasipriešinti įsivaizduojamai migrantų bangai, regis, 2016 metais, bet visi supratome, kad tai neapėjo. <...>
Galima sakyti taip, kad nuotaika buvo ramesnė nei ji yra šiandien. <...> Dabar mes labai matome, kad ypač tam tikri žmogaus teisių klausimai tapo politikų būdu mobilizuoti savo rinkėjus, tai yra tiek LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo klausimas, Stambulo konvencija, greitai iškils lytiškumo ugdymo klausimas, ir mane tai asmeniškai neramina, nors suprantu, kad tai yra demokratinės visuomenės procesas.
Kita vertus, toks, sakyčiau direktyvus perėjimas į oponuojančių partijų temas reiškia, jog ilgą laiką bus trinties taškas ir klausimas, ar galėsime ieškoti racionalių sprendimų, kompromisų siekdami užtikrinti žmogaus teises įvairioms visuomenės grupėms", - svarstė J. Juškaitė.
Anot jos, tai gali trukdyti priimti tam tikrus sprendimus lytiškumo ugdymo srityje. Tačiau ši tema, pasak J. Juškaitės, atsidūrė intensyviame įtampos lauke.
Dėl lytiškumo ugdymo - moralinė panika
VU ugdymo mokslų instituto doktorantė A. Giniotaitė teigė, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, lytinis ugdymas yra traktuojamas kaip jaunų žmonių teisė į informaciją, įgūdžių suformavimą tam, kad jie galėtų gyventi sveiką seksualinį gyvenimą.
„Seksualinis gyvenimas, atrodo, išmuša visus saugiklius ir regis siejasi tik su seksualiais, intymiais, lytiniais potyriais, bet labai svarbu suvokti, kad <...> seksualinis gyvenimas turi būti suvokiamas ir kaip psichologinis, dvasinis asmens dėmuo", - kalbėjo A. Giniotaitė.
Lytiškumo ugdymo specialistė pabrėžė, kad viešojoje erdvėje vyraujančiose diskusijose pamirštama, kad lytinis ugdymas yra žmonių teisė į informaciją. A. Giniotaitė teigė, kad dažniausiai Lietuva vis dar atsiduria moralinės panikos lygmenyje.
Kas dar įtaką visuomenės nuomonei?
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė ir politikos mokslų doktorantė Augustė Nalivaikė diskusijoje teigė, kad nemenką įtaką moralės procesams visuomenėje daro Katalikų bažnyčia.
 |
| Akvilė Nalivaikė | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Lietuva šiame kontekste ne itin išsiskiria tuo, kad Katalikų bažnyčia arba ortodoksų bažnyčia visose šalyse, kuriose keliami šie klausimai, turi susidomėjimą, dalyvauja diskurso formavime.
Lietuvoje ši įtaka gali ateiti iki politikų, Lietuvos išskirtinumas yra toks, kad tad diskursas, kurį labai dažnai mes matome, jis pavirsta į tą tikrą politinę įtaką ir nutinka taip, kad politikų priimami sprendimai atitinka Katalikų bažnyčios politines preferencijas ir ypatybes", - sakė A. Nalivaikė.
Ji akcentavo, kad Katalikų bažnyčia visame pasaulyje savo komunikacijos kanalais dėsto, jog žmogaus teisės prieštarauja vertybėms, kelia grėsmes moralei.
„Lietuvos katalikų bažnyčia turi privilegijuotą poziciją ir yra sukurta pakankamai daug institucinių būdų daryti įtaką politikai", - komentavo A. Nalivaikė.