Lietuvos mokyklose vis dar gajūs vyriškumo ir moteriškumo stereotipai, lemiantys ir netinkamą tiek mokytojų, tiek mokinių elgesį, sakė socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionė ketvirtadienio vakarą surengtoje virtualioje diskusijoje „Lyčių lygybė Alytuje: ar yra kuo pasidžiaugti?"
 |
| Apklausos rezultatai vienoje Alytaus mokykloje nustebino socialinę pedagogę | Scott Webb/Unsplash |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Negana to, dalis mokinių tėvų esą kelia klausimus, kodėl pedagogai mėgina tariamai kištis į privatų šeimų gyvenimą.
Anot R. Marčiulionienės, pastebėti smurtą šeimose pedagogus įpareigoja ne tik įvairūs šalies įstatymai, bet ir žmogiškos vertybės - svarbu vaikus apsaugoti nuo žalingos aplinkos.
„Didžiausia problema - mūsų nuostatose", - konstatavo socialinė pedagogė.
Anot jos, asmeniniai įsitikinimai gali lemti netinkamą elgesį. Atlikta apklausa vienoje Alytaus mokykloje parodė ir gajus lyčių stereotipus.
„Pavyzdžiui, mūsų mokyklos berniukai kai mušasi, tai dauguma mokinių pritaria. Net 50 procentų mokinių sutinka, kad vyras turi būti raumeningas. Nustebino ir tai, kad 17 procentų mokinių nesutinka, jog vyrai gali verkti. O labiausiai nustebino tai, kad ir mokytojų nuostatos panašios. Tol, kol nepasikeis nuostatos, nepasikeis ir elgesys", - sakė vienoje Alytaus mokyklų dirbanti R. Marčiulionienė
Pasak socialinės pedagogės, nuostatas gali pakeisti švietimas, mokymai.
Trijose Lietuvos savivaldybėse - Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajono - vyko projektas, skirtas vietos bendruomenės stiprinimui kovoje prieš smurtą lyties pagrindu artimoje artimoje.
Lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė sakė, kad projekto metu buvo ieškoma būtų, kaip užkirsti kelią smurtui.
M. Jankauskaitė teigė, kad visose trijose savivaldybėse buvo sukurtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo algoritmas. „Tam, kad reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos suteikimas, o taip pat ir prevencija vyktų koordinuotai, kompleksiškai ir veiksmingai", - dėstė ji.
M. Jankauskaitė komentavo, kad Alytaus miesto savivaldybėje siūloma sukurti darbo grupes, kuriose būtų nagrinėjama, kokios kliūtys įgyvendinant projektą gali kilti.
„Kita svarbi sritis - darbas mokyklose: įvairios veiklos su moksleiviais ir mokytojais, darbas didinant jautrumą atpažįstant smurtą, lyčių stereotipus", - kalbėjo ji.
Be to, anot lyčių lygybės ekspertės, svarbu ir tinkamai informuoti plačią visuomenę. „Jeigu joje nepasikeis (požiūris, - jamro.net) smurto artimoje aplinkoje aukos kaltinimas, vargu, ar galime tikėtis kažkokių gerų pokyčių. Juk ir vaikai nėra vien tik mokyklose - jie irgi šios visuomenės dalis", - sakė M. Jankauskaitė.