Iveta Šakurskytė: partnerystės įstatymas turėjo būti priimtas vakar

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) valdybos narė Iveta Šakurskytė įsitikinusi, kad partnerystės įstatymą, kaip ir nemažai kitų su žmogaus teisėmis susijusių teisės aktų, jau reikėjo seniai priimti. Anot jos, Seimas padarė klaidą nukeldamas ir Stambulo konvencijos svarstymą rudens sesijai teigdamas esą reikia daugiau diskusijų. „Ar nebus toks pats atsakymas ir dėl partnerystės įstatymo ar kitų žmogaus teisių klausimų?" - svarsto I. Šakurskytė.

Iveta Šakurskytė | Asmeninio archyvo nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

LSDJS valdybos narė dėstė, kad argumentas, esą reikia diskusijų, nepakeis nuomonės tų veikėjų, kurie priešinasi žmogaus teisių padėtį pagerinančioms iniciatyvoms. 

Kita vertus, bent kol kas, pažymėjo pašnekovė, valdančiųjų darbą vertinti sunku - praėjo ne tiek jau ir daug laiko po Seimo rinkimų, šiuo metu tenka spręsti pandemijos problemas, tad ar nebus sprunkama žmogaus teisių klausimais į krūmus - parodys tik laikas. 

Tačiau visuomenė jau pasidalijusi stovyklas ir joje vyksta žodžių karas tiek dėl LGBTQ+ lygiateisiškumą gerinančių įstatymų, tiek dėl Stambulo konvencijos.

I. Šakurskytė akcentavo, kad dažnai visuomenė klaidingai suvokia, kas yra Stambulo konvencija, nes ne visi yra išsilavinę atpažinti melagienas, o jų pastaruoju metu būta kaip niekada daug.

Be to, ji prabilo ne tik apie šį daug aršių pasisakymų sulaukusį dokumentą, bet ir apie kitą temą - pagrindines LGBTQ+ bendruomenės problemas Lietuvoje. 

Homoseksualios poros neturi tokių pačių teisinių galimybių kaip heteroseksualios,  įsitikinusi pašnekovė | Asociatyvi Kristo Šidlovskio/Unsplash nuotr.

-Sąjungos puslapyje rašoma: „Ratifikuoti Stambulo konvenciją būtina, nes mes turime stiprinti smurto aukų apsaugą". Tačiau visuomenėje ši tempa apipinta įvairiais mitais ir spekuliacijomis. Kai kurie sako, kad Stambulo konvencija esą net skirta LGBTQ+ bendruomenės „įsiviešpatavimui". Kaip manote, kaip tokie nepagrįsti faktai pasklido? Kaip vertinate Seimo sprendimą šioje pavasario sesijoje nesvarstyti Stambulo konvencijos? - portalas jarmo.net pasiteiravo I. Šakurskytės.

-Tai pirmiausia pradėkime nuo to, kas tuos melus paskleidė. Tai organizacijos, kurios laiko savo save krikščioniškomis, tradicinės šeimos sergėtojais, patriotais, kurie mano, kad LGBTQ+ žmonės sugriaus valstybę iš šeimą. 

Tai greičiausiai daroma dėl nepagrįstos baimės ir tikėjimo, kad šeima yra visko pamatas, be kurios valstybė ir tauta nefunkcionuos. 

Daugelis žmonių, kurie dalinasi šių organizacijų mintimis, net nėra skaitę Stambulo konvencijos dokumento arba net nesigilindami į kitą nuomonę tiki tik viena puse. Manome, kad čia mūsų kaip visuomenės problema, kad mūsų švietimo sistema needukuoja jaunimo apie kritinį mąstymą ir apie melagienų skleidimą.

Moterys vis dar jaučiasi neapsaugotos nuo smurto | Asociatyvi Jono Kriaučiūno/jarmo.net nuotr.


Seimo sprendimą apie Stambulo konvencijos klausimo nukėlimą į rudens sesiją vertiname neigiamai. Šis klausimas jau per ilgai buvo atideliojimas dėl visuomenės susipriešinimo.

Daugiau diskusijų? Šis teiginys nuolat stumiamas kaip argumentas. Taip, kai kuriais klausimais tikrai tų diskusijų reikia daugiau prieš priimant politikams kažkokį sprendimą. Bet apie Stambulo konvenciją diskutuojame jau tikrai daug metų. O smurtas artimoje aplinkoje ir toliau vyksta. 

Jau dabar priimti įstatymai apsaugo nuo smurto? Tai kodėl moterys iki šiol jaučiasi be išeities, kai vyras prieš jas smurtauja? Kodėl pasiekus teismus arba pradėjus skyrybų procesus jos nuolat gyvena įtampoje, nes pačios dabar turi įrodyti, kad jas mušė, priimti visus kaltinimus, žeminimus? Ir jei šeima turi vaikų, rizikuoti, kad gali vaikus prarasti?

Taip pat ar diskusijos padės pakeisti nuomonę tų žmonių, kurie sąmoningai skleidžia melus ir priešina visuomenę? Vargu. 

Mes juk kalbama apie visiškus „fake news”. Čia net ne tikėjimo ar požiūrio klausimai, tai tiesiog agresyviai skleidžiami melai.

-Kaip vertinate Seimo valdančiųjų iniciatyvas žmogaus teisių srityje. Ar daroma pakankamai? Ar nevėluojama su tam tikrais įstatymais, pavyzdžiui, partnerystės įstatymu? O gal priešingai - skubama?

-Šis įstatymas turėjo būti priimtas vakar. Kaip ir Stambulo konvencija turėjo būti ratifikuota vakar. Kaip ir kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai. Jų reikėjo jau vakar.

LGBTQ+ žmonės siekia lygiateisiškumo | Asociatyvi Stavrialena Gontzou/Unsplash nuotr.


Valdančiųjų darbą sunku vertinti, kai praėjo gana mažai laiko nuo Seimo rinkimų ir dabar pagrindinis dėmesys yra pandemijos suvaldymui. 

Mes tik viliamės, kad visi žmogaus teisių klausimai nebus vis atidėliojami kaip Stambulo konvencija.

Nes kol kas Stambulo konvencijos klausimo atidėjimas nenuteikia optimistiškai. 

Jeigu, kaip anksčiau minėjome, Stambulo konvencijai reikia daugiau diskusijų, ar nebus toks pats atsakymas ir dėl partnerystės įstatymo ar kitų žmogaus teisių klausimų?

Nepamirškim ir to, kad dauguma Seimo narių stengiasi įtikti savo rinkėjams, kurie galbūt tam nepritaria. Dažnas Seimo narys nori būti perrinktas ir kitai kadencijai, tad balsuoti ar pasisakinėti apie tas temas, kurios sukelia ‘audras’ visuomenėje, nedrįsta.

Šį valdančioji dauguma neišimtis, nors ir yra joje drąsesnių ir labiau užsispyrusių kelių žmonių, kurių ankstesniuose Seimuose nelabai buvo.

Problemų dėl LGBTQ+ teisių išlieka daug | Palash Jain/Unsplash nuotr.


-Kokio iš esmės yra pagrindinės LGBTQ+ teisių problemos Lietuvoje ir kaip reikėtų jas spręsti?

-Bene didžiausia problema, kad šios bendruomenės nariai negali jokiu būdu įteisinti savo santykių. Neturi tų pačių teisinių galimybių kaip heteroseksualios poros.

Pirmasis ir vienas pagrindinių dalykų turėtų būti įteisinti tos pačios lyties partnerystę.

Taip pat diskriminacija, neapykantos nusikaltimai, kuriems spręsti nėra skiriamas užtektinas dėmesys, žodžio, raiškos laisvių pažeidimai. Problemų yra daug.

-Kaip vertinate prezidento G. Nausėdos poziciją LGBTQ+ lygiateisiškumo klausimu? Ar šalies vadovas tam skiria pakankamai dėmesio?

-Iš Prezidento pusės kartais lyderystės labai trūksta. Jo pasisakymas, kad priimdami partnerystės įstatymą „išsukinėsime visuomenei rankas” nemanome, kad buvo teisingas ir neįžeidus.

Prezidento lyderystės labai trūksta, nes kartais iš jo pasisakymų nesuprasi, už ką iš tiesų jis stovi ir kovoja.

Pasigendama G. Nausėdos lyderystės | Prezidentūros nuotr.

-Sąjunga taip pat yra pareiškusi ir savo poziciją apie kaimyninę Lenkiją, kurioje skelbiamos „laisvos nuo LGBT" zonos, tos pačios lyties asmenims užkertamas kelias įsivaikinti, taip pat ne ką geresnė padėtis ir moterų teisių srityje. Kaip manote, kas lėmė tokią padėtį bei ar panašus scenarijus negresia Lietuvai atsižvelgiant į nacionalistiškai, radikaliai nusiteikusių asmenų norą daryti įtaką valdžios sprendimams?

-Radikalios krikščioniškos jėgos labai gerai įsitvirtinusios valstybės institucijose. Turint tokią valdžią, nesunku priimti vienokius ar kitokius jiems palankius sprendimus. 

Lenkijoje viskas prasidėjo nuo krikščioniškų organizacijų, kurios palengva įsitvirtino valdžioje. 

Kaip matome iš šiuometinių Lietuvos įvykių, kai kurios radikalios organizacijos turi įtakos visuomenės supriešinimui, o tai netiesiogiai daro įtaką ir valdžios sprendimams (kalbant apie Stambulo konvencija). 

Grėsmės šių organizacijų nereikėtų nurašyti, jie po truputį pradeda visuomenę stumti į savo pusę, skleisdami emocijas keliančias naujienas, neteisingus faktus ir interpretuodami kaip jiems reikia istorijas. Reikėtų atidžiai stebėti visas tokias radikalias organizacijas.

Lenkijoje užkirstas kelias įsivaikinti tos pačios lyties asmenims | Asociatyvi Jono Kriaučiūno/jarmo.net nuotr

-Kaip vertinate religijos, konkrečiau - Katalikų bažnyčios, ir LGBTQ+ bendruomenės trintį Lietuvoje?

-Kai kurių bažnyčios atstovų pasisakymai mus tikrai gąsdina. Mūsų nuomone, krikščionybė neturėtų skaldyti visuomenės, ji turėtų suvienyti ir paremti žmones, kurie yra skriaudžiami ir diskriminuojami, - dėstė I. Šakurskytė.
Naujesnė Senesni