Lietuvos žmogaus teisių srityje veikiančias organizacijas vienijanti Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) praėjusį pirmadienį išplatino kreipimąsi, kuriame pasmerkė prieš žmogaus teises nukreiptas iniciatyvas, siūlančias varžyti asmenų teises dėl jų lytinės tapatybės, orientacijos, jų raiškos, įsitikinimų ir pažiūrų.
 |
| Jarmo.net koliažas | Simona Padegimaitė (asmeninio archyvo nuotr.) ir asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
Šiais metais iš tradicines šeimas tariamai ginančių nevyriausybinių organizacijų tribūnų Lietuvoje girdimi raginimai priešintis LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumui. Itin daug homofobiškai nusiteikusių asmenų pasisako prieš partnerystės įstatymą. Prieš Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių buvo renkami parašai siekiant jį atstatydinti iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirminiko pareigų dėl jo seksualinės orientacijos.
Daug kalbų sukėlė teisininko Vytauto Mizaro, atstovavusio LGBTQ+ asmenims teismuose, kandidatūra į Konstitucinio teismo teisėjus. Kritikai piktinosi, jog juristas padėjo LGBTQ+ bendruomenei.
Šiuo metu jau paskirtos lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės kandidatūrai taip pat buvo mėginama priešintis vien dėl to, nes ji ilgus metus dirbo siekdama LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumo.
„ŽTOK pozicija atsirado reaguojant į Lietuvoje stipriai suaktyvėjusį neigiamą diskursą LGBT žmonių atžvilgiu, tačiau pozicijos nesiejome su jokiu konkrečiu žmogumi.
Tokį mūsų sprendimą paskatino tai, kad tai yra sisteminga, tai ir T. V. Raskevičiaus, B. Sabatauskaitės ir kandidato į konstitucinio teismo teisėjus dr. Vytauto Mizaro atvejai ir taip pat tai atvejai, kurie gali bet kada pasikartoti kitiems", - portalui jarmo.net komentavo ŽTOK valdybos pirmininkė Simona Padegimaitė.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Kreipimųsi atkreipiamas dėmesys, kad asmenų persekiojimas dėl jų lyties, tapatybės, orientacijos yra ne tik neteisėtas, bet ir daro didžiulę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai.
„Asmens lytis, lytinė tapatybė ir tai, kaip asmuo gyvena privatų gyvenimą naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių, nėra ir negali būti kriterijus vertinant asmens visuomeninę, politinę, profesinę, dalykinę ar kitokią veiklą, tai negali ir neturi būti kliūtimi skiriant asmenį į valstybinės reikšmės ar kitokias pareigas", - rašoma išplatintame kreipimesi.
Be to, nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra konstatavęs, kad demokratija nereiškia, jog visada turi vyrauti daugumos nuomonė.
Anot EŽTT, svarbiausia, kad būtų pasiekta pusiausvyra, užtikrinanti teisingą ir tinkamą elgesį su mažumomis, vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
EŽTT taip pat dažnai pabrėžė, kad pliuralizmas ir demokratija grindžiami tikru įvairovės pripažinimu ir pagarba.
Darni įvairių tapatybių asmenų ir grupių sąveika yra būtina norint pasiekti socialinę sanglaudą.