Remiantis Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenimis, pastaruosius kelis metus užregistruojamų neapykantos kurstymo atvejų skaičius nežymiai išaugo. 2017 metais buvo užregistruota 17, 2018 metais – 21, 2019 metais – 28, 2020 metai (sausio–lapkričio mėnesių duomenys) – 42 neapykantos kurstymo atvejai, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) bendroje ataskaitoje.
 |
| Neretai LGBTQ+ asmenys nusivilia policijos reakcija į neapykantos kurstymo atvejus | Jono Kriaučiūno/jarmo.net nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Joje teigiama, kad nepaisant to, kad nukentėjusieji nuo neapykantos nusikaltimų – tiek susidūrę su neapykantos kalbos atvejais, tiek ir su kitais neapykanta motyvuotais incidentais – nėra linkę apie juos pranešti teisėsaugos institucijoms, viešai prieinamoje statistikoje galima įžvelgti tam tikras tendencijas.
Remiantis IRD pateikiama ketverių metų statistika, daugiausia atvejų registruojama tautybės, seksualinės orientacijos ir rasės pagrindais.
Lietuvos gyventojai geriausiai atpažįsta neapykantos kalbos situacijas, kurios yra nukreiptos prieš kitos rasės (odos spalvos) asmenis ir LGBT bendruomenės narius.
 |
| Asociatyvi Toni Reed/Unsplash |
2019 metais Lietuvoje vykęs „Baltic Pride 2019“ renginys, kaip ir kitos prieš tai Lietuvoje vykusios LGBTI eitynės, sulaukė didelio atgarsio Lietuvos visuomenėje bei skirtingose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, publikacijos, aprašančios eitynes ar pateikiančios ir komentuojančios jų transliaciją naujienų portaluose ir socialinėje žiniasklaidoje (Facebook, YouTube).
Būtent šių renginių metu įprastai išryškėja neapykantos kalbos prieš LGBTI asmenis sklaida viešojoje erdvėje.
Vien dėl 2019-ųjų metų „Baltic Pride“ eitynių kilusios neapykantos kalbos pašalinimo ŽEIT į socialinius tinklus kreipėsi daugiau nei 900 kartų.
Verta paminėti, kad šiuo atveju neapykantos kalba neišsiskyrė iš tipinės skaitmeninėse platformose sklindančios neapykantos kalbos: buvo lakoniška, šiurkšti, smurtinga, pasižyminti homoseksualių asmenų nužmoginimo elementais.
Įžvelgdama galimą BK 170 straipsnio (neapykantos kurstymas) pažeidimą, ŽEIT kreipėsi į Policijos departamentą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.
Pažymėta, kad šiuo atveju buvo išnaudotos visos procesinės priemonės, siekiant neapykantos kalbos įvertinimo BK nustatyta tvarka.
Bendros, tiek ikiteisminio tyrimo institucijų, tiek teismų praktikos BK 170 straipsnio dispozicijos aiškinimo taisyklės ir argumentai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, suponuoja pagrįstas prielaidas, kad institucinis atsakas į neapykantos sklaidą yra nepakankamas.
Ataskaitoje akcentuojama, kad menkindamos tokių komentarų pavojingumą teisėsaugos institucijos juos toleruoja, o šių institucijų abejingumas prilygsta pritarimui neapykantos nusikaltimams.
 |
| Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash nuotr. |
Komentaruose, dėl kurių kreiptasi į teisėsaugos institucijas, vartojama primityvi, vulgari kalba, nurodoma, kaip su asmenimis reikia susidoroti, minimas Hitleris, Stalinas, Aušvicas, dujų kameros, deginimas, sušaudymas, užmėtymas akmenimis, išskerdimas, masinis naikinimas, trėmimas į Sibirą ir pan.
Tokio pobūdžio komentarai yra tipiška reakcija komentarų skiltyse, jeigu tematika yra susijusi su LGBTI bendruomenės nariais.
2020 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, remdamasis EŽTT sprendimuose Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą ir Carl Jóhann Lilliendahl prieš Islandiją įtvirtintu teisės aiškinimu, nutarimu panaikino pirmiau aprašyto proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komentarų, paskleistų socialinėje medijoje (Facebook, YouTube) apie „Baltic Pride 2019“ ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.