Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje ketinant Seime užregistruoti partnerystės įstatymą, antradienio vakarą vykusiuose virtualiuose debatuose „Tarp pasirinkimų: partnerystė ar bendras gyvenimas?" buvo diskutuojama, ar verta priimti lyčiai neutralų partnerystės įstatymą, ar užtektų numatyti tos pačios lyties poroms galimybę sudaryti jungtines sutartis.
 |
| Jūratė Juškaitė ir Laurynas Kasčiūnas | Jarmo.net koliažas |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Valstybė įsipareigojo dėl partnerystės
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos atstovė J. Juškaitė sakė, kad partnerystės įstatymą reikia priimti dėl civilinio kodekso nuostatų, kurios tą padaryti įpareigoja
„Partnerystės institutą reglamentuojantis įstatymas yra įsipareigojimas, kuriam lūkestį valstybė suformulavo daugiau nei prieš 20 metų, bet taip niekada jo ir neįvykdė", - dėstė ji.
J. Juškaitė priminė civilinio kodekso nuostatas šeimos teisės klausimais. Ji aiškino, kad 2001-aisiais įsigaliojusiame kodekse numatytas partnerystės institutas. Anot J. Juškaitės, civilinis kodeksas numato, kad turi būti priimtas atskiras įstatymas, kuriuo būtų nuspręsta, kokia apimtimi ir kokie gyvenimo aspektai turėtų šį institutą apimti.
Įstatymas į priekį nejuda
Tačiau, kaip ir konstatavo LGBTQ+ teisių aktyvistė, šių santykių teisės reguliavimas nėra pasistūmėjęs iš mirties taško.
„Šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuris reglamentuotų šeiminius santykius, sudarytus ne santuokos pagrindu", - aiškino J. Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Lietuvos žmogaus teisių centro/manoteises.lt/Dainiaus Putino nuotr. |
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos atstovė dėstė, kad tokia padėtis sukuria daugybę problemų. Pavyzdžiui, jeigu moteris, siekdama palikti vyrą, nes patiria jo smurtą, ryžtųsi tokiam žingsniui, vargiai būtų apsaugotos jos turtinės teisės, nes teismas, vertindamas situaciją, gilinsis tik į jos finansinį indelį neatsižvelgdamas į tai, kad moteris prižiūrėjo vaikus.
„Kitaip tariant, egzistuojantis reguliavimas ne tik pilnai neužtikrina turtinių teisių ir jos apsaugos, bet ir to ypač neužtikrina pažeidžiamiesiems ir prastesnėje finansinėje (ar kitu požiūriu prastesnėje) situacijoje esantiems partneriams", - kalbėjo J. Juškaitė.
Santuokos nesudarė net pusė milijono gyventojų
Anot LGBTQ+ teisių aktyvistės, partnerystės įstatymas iš esmės suteiktų poroms galimybę įgyti teises, kurias numato darbo santykius, finansus, sveikatos apsaugą reguliuojantys įstatymai.
 |
| Asociatyvi McCutcheon/Unsplash |
Be to, J. Juškaitė teigė, kad jeigu atrodo, jog partnerystės institutas tėra nedidelei visuomenės grupei aktualus klausimas, būtina atsižvelgti į tai, kad 2020 metais Lietuvoje gyveno daugiau nei 0,5 mln. 20-49 metų amžiaus vyrų ir moterų, niekada per visą gyvenimą nesudariusių santuokos. J. Juškaitė teigė, kad tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas.
„Akivaizdu, kad šalies gyventojai santuokos nemato kaip vienintelio šeimos kūrimo būdo, o, kaip ir yra pasisakęs Europos žmogaus teisių teismas, valstybės turi pozityvią pareigą užtikrinti šeimos gyvenimo gerbimą", - sakė J. Juškaitė.
Anot jos, Lietuvos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad šeimos samprata Konstitucijos atžvilgiu yra neutrali lyčiai.
Tad, anot J. Juškaitės, partnerystės įstatymą priimti būtina.
Sako, kad partnerystės įstatymo nereikia
Tuo metu Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas po J. Juškaitės pasisakymo dėstė tokiai pozicijai nepritariantis.
 |
| Laurynas Kasčiūnas | TS-LKD/Facebook nuotr. |
„Pirmas dalykas, mes dabar jaučiame, kai kalbame apie partnerystės klausimą, dažnai jis įvelkamas į žmogaus teisių rūbą, kitaip tariant sakoma, kad jeigu tu prieš partnerystės įstatymą, tai tu prieš žmogaus teises. <...> Noriu aiškiai pasakyti, kad tai nėra žmogaus teisių klausimas", - dėstė L. Kasčiūnas.
Konservatorius aiškino, kad dėl partnerystės įstatymo, tos pačios lyties santuokų kiekviena valstybė turi teisę nuspręsti savaip.
„Jeigu tu esi tradicinių pažiūrų, konservatyvių pažiūrų, kaip dabar dažnai galima išgirsti, tu nesi rusiško pasaulio dalis", - gynėsi parlamentaras.
L. Kasčiūnas aiškino, kad šeimos samprata - tai vyro ir moters „tarpusavio papildomumo" principas, kuris esą užtikrina visuomenės tęstinumą. Anot Seimo nario, partnerystės įstatymo nereikia - visus klausimus, kylančias praktines problemas galima išspręsti susitarimo dėl bendro gyvenimo sutartimi.
Be to, jis pažėrė kritikos valdantiesiems - kol kas Seimo partnerystės įstatymas net nėra užregistruotas.
Liūdnas 6 šalių sąrašas
Atsakymas į L. Kasčiūno dėstomus teiginius, socdemas Liutauras Gudžinskas kalbėjo, kad nors bendro gyvenimo sutartį galima numatyti, Lietuvos kaip valstybės neatleidžia nuo pareigos įtvirtinti partnerystės institutą.
 |
| Liutauras Gudžinskas | lsdp.lt nuotr. |
„Valstybė pažadėjo, įsipareigojo ir iki šiol 20 metų to neįgyvendino. Tų žmonių tikrai daug. <...> Dėl civilizacinių skirtumų ir panašiai, Europos Sąjungos mes (iš viso, - jarmo.net) esame 6 šalys, kurios vis dar neturi šio instituto", - skaičiavo jis.
Tos pačios lyties asmenų partnerystė vis dar nenumatyta ir Latvijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje bei Slovakijoje.