„Jaunuoliai pasiduoda madai ir įsikalba homoseksualumą", - skelbia bulvarinio leidinio antrašė. Jame pasakojama menininkės, teigiančios, kad buvimas homoseksualiu tėra mada, istorija. Merginos pasakojimas, nors ir kelia abejonių dėl jos dėstomų teiginių pagrįstumo, tačiau atveria kelią kitai diskusijai apie tai, kas yra vidinė LGBTQ+ asmenų homofobija bei kaip ji susiformuoja tarp šios bendruomenės narių.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Silvija Vaškelytė
redakcija@jarmo.net
Uostamiesčio dienraštyje „Vakarų ekspresas", leidinyje „Vakaro žinios", taip pat portale lrytas.lt kovo mėnesį buvo publikuotos save kaip buvusiomis lesbietėmis įvardijančių merginų istorijos.
Viena jų teigė, kad greičiausiai orientaciją „įsikalbėjo", kita - kad buvimas homoseksualiu ar kitos neheteroseksualios orientacijos iš esmės yra nuodėmė.
Portalas jarmo.net nusprendė iš arčiau panagrinėti vidinės homofobijos tarp LGBTQ+ asmenų reiškinį.
 |
| Kovo mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė istorijų apie LGBTQ+ asmenis, kurie dėstė homofobiškus įsitikinimus | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Išsigando „LGBT atstovės"
Jarmo.net pamėgino susisiekti su viena iš merginų, papasakojusių apie savo patirtį lrytas.lt žurnalistams.
Daug skaitytojų dėmesio sulaukusiame interviu tąkart ji teigė, kad kažkada norėjo keisti lytį, buvo lesbietė, bet esą tikėjimas ją grąžino į „doros kelią".
Paprašėme apie šią istoriją plačiau papasakoti ir mums.
Iš pradžių mergina, susitarusi su jarmo.net žurnaliste, sutiko pasikalbėti, tačiau raštu pateikus klausimus, ji persigalvojo.
Klausėme, kodėl pašnekovė mano, kad buvimas LGBTQ+ bendruomenės nariu yra nuodėmė. Taip pat prašėme paaiškinti, ar ji mano, jog seksualinė orientacija yra pasirenkama, ar tai tapatybė, kurios žmogus vis tik negali kontroliuoti.
Mergina interviu lrytas.lt teigė, kad pasidomėjo Šventu raštu. Mes klausėme, ar ji gilinosi, o ką apie seksualinę orientaciją sako mokslas.
Panašu, kad klausimai pasirodė pernelyg painūs. „Man kažkiek įtarimo sukėlė jūsų anketa, ar jūs tikrai ne LGBT kokia atstovė?", - galiausiai pradėjo domėtis save „buvusia" lesbiete vadinanti pašnekovė ir atsiprašė, kad neatsakys į pateiktus klausimus.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Homofobija vyrauja ir LGBTQ+ bendruomenės viduje
Nors kai kurie žmonės gali manyti, kad homoseksualūs, biseksualūs ar kitokios neheteroseksualios orientacijos asmenys negali būti homofobiški, tokia nuomonė ne visiškai sutampa su tuo, ką rodo specialistų išvados.
Kas lemia, jog žmogus taip išsigąsta savo seksualinės orientacijos orientacijos, jog pradeda jos žūtbūt kratytis arba smerkia kitus LGBTQ+ bendruomenės narius vien dėl jų tapatybės?
„Kartais net patys homoseksualūs asmenys, išaugę tokioje visuomenėje kaip mūsų, būna viduje homofobiški. Tai vadinama internalizuota arba vidine homofobija. Girdėdami visus tuos baisius dalykus apie „pederastus“ aplink save, bet nepažindami tų dalykų savo elgesyje ir charakteryje, šie žmonės ima galvoti, kad iš tiesų – esama tokių baisių homoseksualų, kaip kad žmonės kalba, tik aš pats esu išimti", - komentare, publikuotame manoteises.lt, aiškina Lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarė Rasa Navickaitė.
 |
| Rasa Navickaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra dar 2009 metais paskelbtoje ataskaitoje akcentavo, kad vidinė homofobija LGBTQ+ bendruomenėje vyrauja ir kaimyninėje Latvijoje.
„Latvijos visuomenė tiek homofobiška, kad LGBT patys laikosi neigiamos nuomonės apie save", - cituojamas vienas iš nevyriausybinės organizacijos „Mozaika" atstovas, apklaustas atliekant tyrimą.
Vidine homofobija pasinaudoja ir konservatyvūs žurnalistai
Tad nieko keisto, kad ir dalis homofobiškai nusiteikusių LGBTQ+ asmenų nušviečiami žiniasklaidoje.
Dar 2001 metais pristatytame tyrime sociologas Artūras Tereškinas teigė, kad seksualinės mažumos vis dar išlieka sudėtinga tema ir ypatingai jautri problema,
kadangi siejasi su visuomenės normomis, vertybės bei seksualumu.
Kita vertus, per daugiau nei 20 metų padėtis kiek pasikeitė - naujienų, susijusių su visuomenės švietimu LGBTQ+ tema, padaugėjo, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsisakė LGBTQ+ asmenų stigmatizavimo.
 |
| „Vakaro žiniose" apstu homofobiškų pareiškimų, pavyzdžiui, jog LGBTQ+ asmenys griauna civilizaciją, yra organizacija | A. Tamašaičio/jarmo.net nuotr. |
Nepaisant to, dalis žiniasklaidos priemonių, pavyzdžiui, „Respublika", „Vakaro žinios", „Vakarų ekspresas" skleidžia informaciją, ypatingai neigiamai nušviečiančią LGBTQ+ bendruomenę.
Neheteroseksualūs asmenys, kritikuojantys savo seksualinę orientaciją, teigiantys, jog homoseksualumo galima atsikratyti, nes jis tiesiog „įsikalbamas", tokiems leidiniams tampa tikru perliuku.
Išsigąsta savęs
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansuotoje studijoje apie LGBTQ+ asmenų teisinę ir socialinę apsaugą konstatuojama, jog „nuolatos
slėpdami savo seksualinę orientaciją homoseksualūs žmonės patiria didelį izoliacijos ir
baimės jausmą, kuris turi poveikio jų psichinei sveikatai ir gerovei apskritai".
„Jeigu kalbame apie seksualinę orientaciją, buvo daug jaunatviško tragizmo. Augau homofobiškoje aplinkoje. Turėjau savo tikrąją tapatybę slėpti po septyniais užraktais. Taip vystėsi vidinė homofobija. Atsimenu, kartais net svajodavau būti „normalus“. Palengvėjo tik pradėjus savarankišką gyvenimą Vilniuje", - interviu, publikuotame lrt.lt, pasakoja Lietuvos provincijoje augęs vaikinas.
Tačiau taip pasiseka ne visiems - kiti, užuot priėmę savo seksualinės tapatybės dalį, ją atstumia, nes išsigąsta, persekioja prieštaringi jausmai.
„Medical News Today" rašo, kad vidinė homofobija kyla dėl kai kurių LGBTQ+ asmenų požiūrio, jog visi žmonės turėtų būti heteroseksualūs.
Kodėl taip įvyksta?
Net šalyse, kuriose labiau priima neheteroseksualios tapatybės asmenis, išlieka homofobiškos nuostatos.
 |
| Virginijos Kesminės nuotr. |
2017 metais atlikta apklausa parodė, kad JAV net 51 proc. LGBTQ+ asmenų vis dar patiria priekabiavimą, patyčias, smurtą dėl savo tapatybės.
Daugelis žmonių auga homofobiškoje aplinkoje. Taigi, susiformuoja baimė patirti neigiamų pasekmių dėl homoseksualios ar kitos neheteroseksualios orientacijos.
Manoma, kad dalis LGBTQ+ asmenų siekia apsisaugoti nuo kylančių pavojų ir periima homofobiškas nuostatas.
Su didele rizika tapti homofobiškais susiduria LGBTQ+ asmenys, kurie:
- Patiria religinį konservatyvumą. Daugelis konservatyvių religijų laikosi anti-LGBTQ+ nuostatų. 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad religinėse mokymo įstaigose daugiau LGBTQ+ asmenų reiškė homofobiškas idėjas.
- Nesulaukia socialinės paramos. Priešiška aplinka, kurioje vyrauja heteronormos, šeimos atstumiantis elgesys gali paskatinti homofobiškų nuostatų perėmimą.