Įkvepiančiame „TikTok" įraše - apie LGBTQ+ bendruomenės svajonę mylėti laisvai

Socialiniuose tinkluose plinta įkvepiantis vaizdo įrašas, kuriame LGBTQ+ bendruomenės nariai ir  palaikytojai sklaido visuomenėje vyraujančius mitus. 

„TikTok" platformoje prabilo būrys LGBTQ+ palaikytojų | Jarmo.net koliažas


jarmo.net

redakcija@jarmo.net


Vaizdo įrašas įkeltas į „TikTok" vartotojo „rainboworeogaga" paskyrą. Jame prabilo susivieniję šios platformos populiarūs LGBTQ+ bendruomenės nariai.

„Visuomenė susiskaldžiusi", - pasigirsta vyriškas balsas vaizdo įraše, prasidedančiame kadru, kuriame matomas nacionalistų protestas.

Pirmasis kadre matomas tautininkas Vytautas Radžvilas, žinomas savo neapykantą kurstančia pozicija prieš LGBTQ+ asmenis.

Vilniaus universiteto dėstotytojas Vukas Vukotičius naujienų portalui lrt.lt apie V. Radžvilą yra sakęs: „Tautininkų, tokių kaip Vytautas Radžvilas ar Arvydas Juozaitis, pagrindinis politinis įrankis yra visuomenės supriešinimas – surasti kuo daugiau priešų. Žydų ar kitų tautinių mažumų neužtenka. Nacionalistų marginalizuojama LGBT bendruomenė yra saldus kąsnis, kuris, deja, vis dar skaniai nuryjamas daugumos lietuvių“.

Meilė laisva

Lietuvoje į LGBTQ+ asmenis vis dar žvelgiama kaip į šeimas griaunantį sambūrį, prie tokio visuomenės nuomonės formavimo prisideda ir bulvarinė spauda - pavyzdžiui, dienraštyje „Vakaro žinios" skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad esą LGBT yra organizacija, kuri griauna civilizaciją, visa tai atliekama kažkieno užsakymu.




Tačiau LGBTQ+ grupė visuomenės požiūrį į save keičia. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše žiūrovams paaiškinima, ko ištiesų siekia neheteroseksualius asmenis vienijanti bendruomenė. 

„Ar meilė gali būti nusikaltimas? Ir ar meilė gali kam nors kenkti?" - susimąstyti ragina vaizdo įraše kalbanti mergina.

„Kodėl žmonės turi tiek daug neapykantos dėl dviejų suaugusių žmonių meilės?" - jai antrina kita „Tiktoker'ė" 

„Atrodo, kad toks paprastas dalykas, bet jis yra draudžiamas", - apgailestavo vaizdo įraše kalbantis vaikinas. 

„Kodėl neapykanta yra stipresnė už meilę? Kodėl panieka nugali supratingumą?" - klausiama video įraše. 

Stop kadras


Jame pabrėžiama, kad Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių. Lietuvoje vyraujant neapykantos kultūrai, LGBTQ+ bendruomenė kovoja už laisvę mylėti ir būti mylimiems. 

„Mes irgi žmonės", - kalbama vaizdo įraše. 

Kokių teisių reikalauja?

Tai, kad kad vis dar Lietuvoje pažeidžiamos žmogaus teisės, patvirtina ir daugybė pavyzdžių. 

Šią savaitę LGBTQ+ vaikų tėvai išsiuntė laišką Katalikų bažnyčios hierarchams, kuriame atkreipė dėmesį, kad LGBTQ+ asmenys vis dar patiria užgauliojimus ir grasinimus, smurtą, yra atstumiami artimųjų. 

„Neapykantos kalba nėra siekiamybė ar visuomenės norma. Diskutuoti, išgirsti, sužinoti, bet neteisti, nesityčioti, nesmerkti", - rašoma laiške. 

Merginų pora | Asociatyvi gettyimages.com nuotr.

Deja, tačiau Lietuvos teisėsauga, kaip jau konstatavo EŽTT 2020 metais primtame sprendime, nesiima pakankamai veiksmų ir rimtai nevertina neapykantos nusikaltimų, įvykdomų prieš LGBTQ+ asmenis. Taip yra pažeidžiama šių žmonių teisė į veiksmingą teisinę gynybą, orumą. Tai iliustruoja ir atvejis šiais metais, kai neapykantos kurstymą internete tyrę pareigūnai asmens nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, nes jiems esą nebuvo aišku, kad rašydamas komentarą įtariamojo iš socialinio tinklo paskyros, išties paspaudė klavišus. 

Lietuvoje taip pat LGBTQ+ asmenims ribojama teisė skleisti informaciją, susijusią su savo tapatybe. Portalas jarmo.net jau rašė apie tai, kad remiantis diskriminacine Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kuria draudžiama skleisti informaciją, esą niekinančią tradicines šeimos vertybes, iš prekybos buvo išimta LGBTQ+ rašytojos Neringos Danvydės pasakų knyga, kurioje kalbama ir apie tos pačios lyties asmenų meilę. 

N. Dangyvė dalyvauja vaivorykštės dienose 2019 metais | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr


Šiais metais pristatytoje JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, mūsų šalis buvo kritikuojama dėl šio vadinamojo „gėjų propagandos įstatymo".

Be kita ko, iki šiol nėra priimtas Partnerystės įstatymas, suteikiantis galimybę tos pačios lyties asmenims įteisinti savo santykių. Dėl to Lietuvoje tos pačios lyties poros yra neapsaugomos teisiškai. Plačiau apie tai galite skaityti šioje publikacijoje: „Tradicinių vertybių gynėjai, nurimkite, Partnerystės įstatymas neuždraus Jums susituokti".
Naujesnė Senesni