Pastaruoju laiku viena aktualiausių temų - apie LGBTQ+ ir Bažnyčią. Daug kas jau buvo pasakyta šia tema, daug kas, manau, pasakyta dar bus. Šiandien rašau visiems, kurie yra katalikų Bažnyčios dalis, bet jaučia sunkumą ar net norą išeiti, o galbūt nėra tikintys ir galvoja, kad Bažnyčia yra pikta ir atstumianti. Noriu šiandien skirti šį tekstą būtent jums, tad skaitykite su atvira širdimi.
 |
| Arminas Abukauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Arminas Abukauskas
tikintysis
Dalis LGBTQ+ žmonių Bažnyčioje jaučiasi atstumti.
Man, kaip tikinčiam žmogui, labai liūdna yra skaityti straipsnius apie tuos, kurie bažnyčioje nerado vietos. Dar liūdniau yra skaityti komentarus po tais straipsniais. Užplūsta baisus jausmas.
Nori savęs klausinėti: gal ir aš dėl to kaltas? Ką padariau kad taip nebūtų? Gal jau užmigau?
Tada tampa aišku, jog kiekvienas retai kada keliame sau tokius klausimus.
Ką aš padariau? O ko nepadariau?
Galiu atsakyti. Nepadariau nieko, kad kitas atrastų vietą šalia manęs kaip brolis, nepadariau nieko, kad padėčiau kitam artėti prie Dievo. Skaudu tai suvokti. Bet tokie momentai leidžia pakilti veikimui.
Lk 18 16 O Jėzus pasišaukė vaikučius ir tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.
Atsisėdau ant savo tikinčio pasturgalio ir įsitaisiau kaip privilegijuotas ponaitis, o iš tiesų pradėjau pūti.
Savo apmąstymuose kai ką supratau. Mes visi esame labai skirtingi. Visi skirtingu laiku suvoksime, ką darome ne taip, visi turime skirtingus įsitikinimus ir panašiai. Bet yra tai, kas svarbiausia - mes galime rinktis: būti žmogumi ir su savo įsitikinimais nedaužyti kitam per galvą arba būti laisvu gyvuliu ir savo iššūduotą uodegą kišti kiekvienam į nosį.
 |
| Katedra Vilniuje | Alexander Izgorodin/Unsplash nuotr. |
Bažnyčioje yra lygiai tas pats. Bažnyčiai priklauso daugybė daugybė žmonių, esančių skirtingo mąstymo ir įsitikinimų.
Yra ir ginančių tiesą, bet nesistengiančių įlipti į svetimus batus, yra ir bandančių suprasti. Yra tų, kurie suprato, ką turi daryti, yra ir tų, kuriems šis slėpinys dar neapreikštas.
Tik niekada dėl kelių išlendančių pasisakymų nenusiminkite.
Bažnyčia nėra tik kunigai ar vienuoliai. Bažnyčia yra visi žmonės, sekantys Kristų. O tų žmonių yra begalė, todėl ir skirtumai tarp jų tikrai yra. bet svarbiausia bendras visų tikslas - ieškoti Dievo, o Jis padės.
Ateis diena, kai rasi bendruomenę, kuri visas tavo baimes ir skausmus padės gydyti, kurie lydės, mylės, bandys suprasti. Svarbiausia niekada nepasiduoti.
Mk 10 49 Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia“.
Jis mus šaukia. Šaukia, jog nebijotume ieškoti. Nepasiduotume įskaudinti. Eitume drąsiai.
Labai tikiuosi, jog atrasite tos drąsos ieškoti, pažinti, eiti. O jei kada pasijaustumėte blogai būdami Bažnyčios dalimi, jei kada atrodytu, jog nebėra prasmės, kad nebeseksiu Kristumi, tai netylėkite, sakykite tai draugui, kuriuo pasitikite, sakykite tai dvasininkui, kuriuo pasitikite, rašykite žmogui, kuriuo pasitikite, galite rašyti ir man.
Pabaigti noriu pacituoti labai daug pasakančią trumpa Šv. Monikos frazę: „Niekas nėra toli nuo Dievo.“
Drąsos ir ramybės!