KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė Augustė Nalivaikė atkreipia dėmesį, kad įvairiais istoriniais laikotarpiais didelė visuomenės dalis nuolat diskriminuodavo tam tikras žmonių grupes, pokyčiai įvyko tik dėl žmogaus teisių aktyvistų kovos, todėl laukti, kol visuomenė natūraliai pasiruoš permainoms, yra tiesiog neverta. Anot A. Nalivaikės, metas priimti politinius ir teisinius sprendimus, gerinančius LGBTQ+ asmenų padėtį mūsų šalyje.
 |
| Augustė Nalivaikė | KTU nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Yra stiprus pasipriešinimas. Bet ar tai yra kažkoks procesas ir laikui pavaldus, kad po kažkiek metų (įvyks pokyčiai, - jarmo.net.), tai aš manau, kad ne. Reikia politinės valios. Tai būtų geriausias sprendimas", - aiškino ji.
Lektorė teigė, kad procesas, kai žmogaus teises ginantieji susiduria su kliūtimis dėl visuomenėje susiformavusių nuostatų, yra sunkus, kupinas įtampos, tačiau labai reikalingas.
„Aš manau, kad tai gana nemalonus procesas visiems tiems, kurių teises mes siekiame užtikrinti ir turbūt jie jaučiasi tikrai prastai tokiose situacijose. Aš manau, kad visą laiką laukti, kol susiformuos <...> tam tikri visuomenės požiūriai, yra neteisingas įsitikinimas.
Mūsų renginiuose dalyvaujanti Švedijos ambasadorė akcentuoja, kad Švedijoje buvo labai naudojama taktika nuo viršaus į apačią: priimami politiniai sprendimai, o visuomenė pratinasi arba ne. Teisinis reguliavimas egzistuoja visiems, kam to reikia", - dėstė A. Nalivaikė balandžio 22-ąją įvykusioje virtualioje diskusijoje „Žmogaus teisės: kultūriniai karai ar vertybėmis grįsta politika?"
Tuo metu Lietuvoje, anot jos, viešoje erdvėje dalis žmonių įsitikinę, jog visuomenė pati savaime turi pribręsti pokyčiams.
„Man asmeniškai tai labai nepatinka kaip žmogui, dirbančiam žmogaus teisių srityje. Nenorėčiau sakyti, kad tai yra natūralus žmonijos tobulėjimo procesas. Be abejo, visą laiką buvo kova dėl lygybės - ypatingai XX amžiuje, ir ji vis dar tęsiasi", - įsitikinusi A. Nalivaikė.