Vaivorykštės piešinių iniciatorė: „Mums sakė, kad darkome Lietuvą, kvietė policiją, stebėjo"

Šį savaitgalį Lietuva nušvito. Vilniuje ir Kaune net 6-osiose vietose 40-ties žmonių komanda nupaišė vaivorykštės piešinių, dalis jų derinami su trispalvės spalvomis, kitus puošia LGBTQ+ bendruomenę palaikantys užrašai: „Tu nesi vienas", „Mūsų neištrinsi",  „Meilė lyties neturi". Viena šios iniciatyvos organizatorių Ona Stasiulevičiūtė portalui jarmo.net kalbėjo, kad tokia idėja siekiama nusiųsti žinią vienišiems LGBTQ+ žmonėms, kad jie nėra palikti vieni. 

O. Stasiulevičiūtė | Jarmo.net koliažas


Tiesa, piešinius ant sienų dažiusi jaunuolių kompanija tiek Kaune, tiek Vilniuje sulaukė ir priešiškų asmenų - net kelias valandas juos stebėjo automobiliais atvažiavę žmonės, kai kurie jų kvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus iniciatoriai parodydavo, kad piešinius dažo legaliai, nes turi tam skirtus leidimus. Be to, iš kai kurių praeivių piešėjai išgirdo replikas, kad esą darko Lietuvą

-Kodėl Jums atrodė svarbu nupiešti šiuos piešinius? - jarmo.net pasiteiravo O. Stasiulevičiūtės.

-Mane labai paveikė emociškai tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta viešojoje erdvėje, kai diskutuojama apie partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją. O tuo metu, kai Vilniuje buvo uždažytas vaivorykštės piešinys, nupiešas ant požeminės perėjos sienos, supratau, kad reikia kažko imtis. Mane labai nuliūdino, kad norima užtildyti LGBTQ+ bendruomenę.

„Tu nesi vienas" | Facebook nuotr.

Aš turiu draugų, mane palaiko ir LGBTQ+ žmonės, susitvarkau su emocijomis, tačiau matau, jaučiu ir žinau, kad yra tų, kurie neturi palaikymo. 

Šiuo metu itin sudėtingas metas LGBTQ+ žmonėms. Šiais piešiniais norėjau pasiųsti žinutę, kad nesame vieni. Yra tų, kurie palaiko. Mes visur. Neplanuojame likti uždažyti ir paslėpti


-Ar pamenate laiką, kad diskusijos LGBTQ+ tema taip pat būtų buvusios tokios aštrios, kokios šiuo metu jos yra? 

-Tai pirmas kartas, kai matau taip sukilusias diskusijas. Žinoma, komentarų pasitaikydavo, bet jų pamatydavau tik besidomėdama giliau, o dabar jų neįmanoma išvengti, kone reikia atsijungti.

-Kai piešėte LGBTQ+ bendruomenę palaikančius simbolius, galbūt buvo praeivių reakcijų? 

-Aš organizavau darbą, piešiau kur kas mažiau, todėl reakcijų stiprių nepatyriau, bet žinau, kad kiti susidūrė su žmonėmis, kurie klausinėjo, kas vyksta, o tuomet elgdavosi agresyviai, mums sakė, kad darkome Lietuvą, kvietė policiją, stebėjo kelias valandas atvažiavę automobiliais. 

Vaivorykštė puikiai dera su trispalve | Facebook nuotr.

Pareigūnai atvyko, išsiaiškino, kad piešėme legaliai, išvažiavo. 

Tokių incidentų pasitaikė tiek Vilniuje, tiek Kaune. Jautėmės ne itin saugiai. 

-Ar skaičiavote, kiek Jums ši iniciatyva kainavo?

-Rinkome pinigus iš tų, kurie prisidėjo prie šios iniciatyvos. Surinkome pinigų dažams. Sąskaitą sudarė maždaug 260 eurų. Smagu, kad prisidėjo tiek daug žmonių

 

Dažams jaunuoliai išleido 260 eurų | Facebook nuotr.

-O kaip įvyko pats šios iniciatyvos, kurios metu skirtingose vietose atsirado tiek piešinių, organizavimas? Kaip susibūrėte? 

-Viskas prasidėjo nuo to, kai pasikalbėjau su savo draugais, mes sugalvojome, kad reikia telkti LGBTQ+ bendruomenę, socialiniuose tinkluose pakviečiau dalyvauti iniciatyvoje ir atsiliepė tikrai didelė grupė. Nusprendėme, kad reikia veikti dabar, nes palaikymo reikia šiuo metu. Gimė idėja, kad reikia piešinių įvairiose vietose. 

Įvairiose Vilniaus ir Kauno vietose šeštadienį buvo nupiešti LGBTQ+ bendruomenę palaikantys piešiniai | Facebook nuotr.


-Ką pasakytumėte žmonėms, kurie norėdami išreikšti neapykantą LGBTQ+ bendruomenei uždažė vėliavos spalvų sieną Vilniaus požeminėje perėjoje?

-Tai yra pasikartojantis reiškinys, nes esu dalyvavusi ne viename proteste ir matau, kad LGBTQ+ bendruomenę siekiama nutildyti. Jaučiamas noras, kad LGBTQ+ žmonės tylėtų, nieko nesakytų, tuomet ir homofobai jaučiasi ramiau. 

Ar mums neegzistuoti? 


Man norisi kalbėti, nes mes galime ir turime teisę būti, kalbėti. Siekiu lygiateisiškumo. 

-Manote, kad kol LGBTQ+ bendruomenė neprabyla, tol ir homofobai ne itin reiškiasi. Galbūt šiuo metu tokios intensyvios diskusijos LGBTQ+ tema taip pat rodo ir tai, kad žmonės laisvėja, nebebijo kalbėti apie savo tapatybę?

-Taip, aš žinau, kad taip yra, bet kartu tai ir emociškai skausminga. Man kyla daug minčių apie ateitį, ką daryti, ar likti Lietuvoje, ar išvykti, nes yra pernelyg sunku.

Meilė neturi lyties | Facebook nuotr.

-Tai reiškia, kad LGBTQ+ asmenys vis dar negali jaustis saugūs Lietuvoje? 

-Tikrai taip. Kai tu socialinėse medijose skaitai, ką su tavimi reikia padaryti, koks tu esi šlykštus, tuomet dar priklijuojama etikėtė, neįmanoma jaustis saugiai, - kalbėjo O. Stasiulevičiūtė.


Prabyla rečiausiai Europoje

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar praėjusių metų gegužę paskelbė, kad ES pagrindinių teisių agentūra (FRA), atlikusi didžiausią kada nors organizuotą tyrimą apie lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų patiriamą diskriminaciją, nustatė, kad pusė (53 proc.) apklaustųjų ES beveik niekada arba itin retai atskleidžia, kad yra homoseksualūs, biseksualūs, translyčiai ar interseksualūs asmenys. 

Lietuvoje šis procentas didžiausias visoje ES – mūsų šalyje net 84 proc. teigia niekada arba itin retai prabylantys apie tai, kad yra LGBTI. Šalia Lietuvos šioje statistikoje rikiuojasi Bulgarija, Rumunija ir Kipras.

Be kita ko, Lietuvoje vis dar nėra priimtas partnerystės įstatymas, kuris suteiktų galimybę ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenų poroms savo santykius įteisinti oficialiai. 

Pijus ir Mangirdas | Facebook nuotr.


LGBTQ+ asmenys jaučiasi nepasaugomi ir teisėsaugos institucijų. Praėjusiais metais Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje prieš Lietuvą, kai į teismą kreipėsi dviejų vaikinų pora, paskelbusi „Facebook" bučinio nuotrauką, tačiau sulaukusi daugybės grasinimų ir neapykantos kupinų komentarų. Šalies pareigūnams atsisakius tirti šiuos komentarus, EŽTT konstatavo, kad neapykantos nusikaltimai Lietuvoje tiriami atsainiai, teisėsauga juos toleruoja, todėl vaikinų porai buvo priteista net 10 tūkst. eurų siekianti žala.
Naujesnė Senesni