Nors kontraversiškais pasisakymais garsėjantys visuomenės veikėjai skelbia, kad Partnerystės įstatymas, jeigu Seimas jį priimtų, tik kėsintųsi į mūsų šalies šeimas, aiškėja, kad šis nebent jas dar labiau teisiškai apsaugotų.
 |
| Goda Savickaitė ir Marija Aušrinė Pavilionienė | Jarmo.net koliažas |
Partnerystės įstatymo kritikai dažnai kartoja, kad esą minėtas įstatymas pakenks Lietuvos tradicinėms šeimoms. Kita vertus, „Žmogaus teisių balso" ekspertė Goda Savickaitė atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog šeimos sąvoka yra neutrali lyties pagrindu. O buvusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigia, kad Konstitucija gina privatų žmogaus gyvenimą, taigi, žmogus yra laisvas apsispręsti, kokią šeimą nori kurti.
„Partnerystės įstatymas numatytų teises ir pareigas žmonėms, kurie gyvena kartu ir kuria savo santykius nesantuokinėje formoje. Tai užtikrintų lygiateisiškumą", - pabrėžė G. Savickaitė
Diskusijos apie LGBTQ+ bendruomenės teisinę padėtį Lietuvoje pastaruoju metu susilaukė daug dėmesio. Prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje planuojama balsuoti dėl Partnerystės įstatymo priėmimo. Kita vertus, dalis žmonių skleidžia mintis, kad esą šis įstatymas pakenks Lietuvos tradicinėms šeimoms.
 |
| Asociatyi pexels.com nuotr. |
G. Savickaitė interviu portalui jarmo.net teigė, kad toks požiūris nėra itin pagrįstas. „Manau, kad svarbu paminėti, jog Partnerystės įstatymas numato ne tik tos pačios lyties santykių įteisinimą, bet ir skirtingų lyčių porų santykius tuo atveju, kai nėra pasirenkama sudaryti santuokos", - akcentavo ji.
Panašią poziciją dėsto ir Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Anot jo, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas gimsta ne santuokoje, reiškia, kad yra nemažai skirtingų lyčių porų, kurios dėl tam tikrų priežasčių renkasi nesudaryti santuokos.
G. Savickaitė atkreipia dėmesį, kad kalbant apie Partnerystės įstatymą, svarbu pabrėžti, jog juo galės pasinaudoti ir skirtingų lyčių poros, nors dažnai, diskutuojant apie šį įstatymą, susitelkiama ties homoseksualių porų teisine padėtimi.
„Be to, pati Partnerystės idėja atsirado dar XIX-XX amžiuje. Nors mes matome, jog tas tradicinės šeimos branduolys, kai būtinai yra vyras, moteris ir vaikai, buvo labai stiprus įvairiose visuomenėse, <...> bet ta idėja kartu keitėsi seniai. Dar 1973 metais Švedijoje buvo pirmą kartą reglamentuotas Partnerystės institutas ir šiuo metu Europos Sąjungoje yra 6 valstybės, kurios dar nėra įteisinusios partnerystės: Lietuva, Latvija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija ir Slovakija", - padėtį apžvelgė G. Savickaitė.
 |
| T.V.Raskevičius teigia, kad kas ketvirtas vaikas gimsta ne santuokoje, taigi, daug šeimų nesudaro sanutokos, bet Partnerystės įstatymas padėtų jas labiau teisiškai pasaugoti |
Anot jos, išties girdimas toks argumentas, kad esą Partnerystės įstatymas sukels grėsmę tradicinėms šeimos, tačiau savo sprendimuose, pažymi G. Savickaitė, Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad šeima nėra vertinama vien pagal lytis.
„Mano ir kitų žmogaus teisių ekspertų, politologų nuomone, Partnerystės įstatymas nedraudžia vyrams ir moterims sudaryti santuokos, tad grėsmės dėl jo nėra. Aš manau, kad tai tiesiog išplėstų šeimos sampratą. Net Konstitucinis teismas tiek 2011 metais, tiek 2019 metais yra pasisakęs, kad remiantis Konstitucijos 38 straipniu, šeima yra valstybės pagrindas, santuoka sudaroma tarp vyro ir moters, bet taip pat šeimos sąvoka yra platesnė ir nėra grindžiama tik santuokos pagrindu, o grindžiama emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, pagarbos pagrindais", - komentavo G. Savickaitė.
Anot jos, Konstitucinis teismas remiasi santykių turiniu, o ne jos išraiškos forma, kitaip tariant, atsižvelgia ne vien tik į tai, iš kokių lyčių asmenų šeima sudaryta.
-Viešoje erdvėje matome nemažai nemažai nerimo, kad Partnerystės įstatymas tarsi kėsinasi griauti skirtingų lyčių šeimą, - portalas jarmo.net pasiteiravo Seimo narės M. A. Pavilionienės.
-Tokius teiginius skleidžia Bažnyčia, kuri remiasi Biblija, esminiu krikščioniško mokymo apie šeimą „dokumentu“. Ne moksliniais šiuolaikiniais tyrimais apie žmogaus lytiškumą ir šeimą, ne žmogaus teisėmis ir laisvėmis, o religinėmis dogmomis apie žmogaus – vyro ir moters sukūrimą.
 |
| Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad šeimos sąvoka yra neutrali lyčiai | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Kai kurie Lietuvos bažnyčios tarnai savo pamokslais ir pasisakymais skleidžia neapykantą lytinėms mažumoms, remia nevyriausybines organizacijas, kurios fanatiškai puola pasisakančius už skirtingų lyčių ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Religinių fundamentalistų priešiškumą Partnerystės įstatymui palaiko ir konservatyviai mąstantys politikai, nesvarbu, kokiai partijai jie priklausytų.
-Ar tai buvo priežastys, kodėl Seimui anksčiau nepavyko priimti Partnerystės įstatymo?
-Pirmasis Partnerystės įstatymo projektas buvo netikėtumas tradicinio mąstymo Lietuvos visuomenei, kurios dauguma palaikė Seimo priimtą Valstybinę šeimos politikos koncepciją, teigiančią , jog tradicinė vyro ir moters šeima yra „visuomenės gėris“.
Partneryste grįstos šeimos tuo metu nei politikai, nei visuomenė nepajėgė suprasti ir priimti. Tuo metu Seime buvo vos keli parlamentarai, suvokę, kad privatų žmogaus gyvenimą gina Lietuvos konstitucija, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti dėl lyties ir lytinės orientacijos.
Prieš (įstatymo, - jarmo.net) projektą sukilo ne vien politikai ir bažnyčia. Prieš jį pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžusi, jog turėtume laukti, kol Lietuva subręs partnerystės svarstymui. Taigi, ir praeityje, ir dabartyje Lietuvos visuomenėje buvo ir yra atvirai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės.
 |
| Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuva nėra pasiruošusi diskusijai apie tos pačios lyties asmenų poras |
-Per dešimtmetį nuo pirmųjų pride eitynių Lietuva itin pasikeitė, tiesa?
-Pasikeitė tuo, kad šiandien atviriau kalbame apie LGBTQ bendruomenę, drąsiau pasisakome apie šios bendruomenės teises, o pride eitynės už lygybę vertinamos draugiškiau, žymiai taikiau.
Tačiau Lietuvoje stinga visuomenės švietimo žmogaus prigimties, lytiškumo, šeimų įvairovės klausimais.
Džiugu, kad į šių problemų aptarimą įsijungia ir išeiviai iš Lietuvos. Puiku, kad Laisvės partija Partnerystės įstatymą įtraukė į savo programą, kad į Seimą pateko naujos kartos kitaip mąstančių žmonių. Tačiau prireiks daug pastangų siekiant apginti visų Lietuvos piliečių teises, - teigė M. A. Pavilionienė