Mykolo romerio universiteto (MRU) Tarptautinės teisės magistro studentė Elena Narkevičiūtė atliko išsamų tyrimą, kuriame apklausė LGBTQ+ bendruomenės narius, susidūrusius su diskriminacija. Dėl savo lytinės tapatybės netolerancijos, homofobijos apraiškas patyrė 80,6 proc. apklaustųjų, kiek mažiau nei pusė (44,1 proc.) sako, kad tokios patirties būta šeimoje. Tai rodo teisinio reguliavimo LGBTQ+ asmenims Lietuvoje temą nagrinėjusios studentės tyrimas, kurio rezultatais ji pasidalijo su portalu jarmo.net
 |
| Elena Narkevičiūtė | Asmeninio arhyvo nuotr. |
Be kita ko, dauguma respondentų – 47,5 proc. visų apklaustųjų - patyrusių netoleranciją jų seksualinės orientacijos arlytinės tapatybės atžvilgiu, teigia, kad tai patyrė iš institucijų (mokyklos, aukštosios mokyklos, darbovietės, valstybinės įstaigos) darbuotojų.
-Tyrimo metu apklausėte 324 LGBTQ+ asmenis apie patirtį, susidūrus su teisine ir socialine situacija. Vienas respondentas sako: „Teismai nusprendė, kad piktus, žeminančius komentarus apie mane rašę internete asmenys nekurstė neapykantos. Manau, kad tokie teismo sprendimai buvo priimti remiantis homofobiškomis teisėjų nuostatomis.“ Kaip manote, ar išties gali taip būti, jog teisėjų asmeninės nuostatos yra perkeliamos į nutartis? Tuo galima tikėti, ypač kai žinome, jog teisėjai įpareigoti vadovautis ne tik įstatymais, bet ir savo vertybėmis.
-Kiekvienas teisėjas, priimdamas nutartis, vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu. Visada gali atsitikti taip, kad teismo vidinis įsitikinimas dėl bylos sprendimo bus paveiktas jo asmeninių nuostatų.
Deja, bet mūsų šalis yra viena homofobiškiausių Europoje, o homofobija užvaldo žmones, dirbančius visose gyvenimo srityse. Visgi verta paminėti, kad ne visa neapykantos kalba gali tilpti po baudžiamojo kodekso normomis, tad svarbu brėžti liniją tarp civilinės ir baudžiamosios atsakomybės.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
-Kitas respondentas tyrimo metu Jums pasakojo patiriantis valstybės diskriminaciją, „nes mes jau senai užsienyje įteisinom savo santykius, bet Lietuvoje tai nepripažina“. Kadangi diskriminacija yra draudžiama, ar dėl to galima kreiptis į tarpautinius teismus?
-Dėl Lietuvoje šiuo metu neegzistuojančios teisinės bazės, užtikrinančios tos pačios lyties poroms įteisinti savo santykių, iš tikrųjų galima kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. EŽTT jau yra pasisakęs, kad šalyje privalo būti nors vienas teisinis institutas, skirtas tos pačios lyties poroms įteisinti savo santykius – tai gali būti partnerystės institutas, santuokos institutas, tačiau nors vienas iš jų privalo egzistuoti.
Verta pabrėžti, kad partnerystės institutas, jei toks atsiras, negali būti skirtas tik heteroseksualioms poroms, nes tai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą nediskriminacijos principą.
Tiesa, EŽTT praktika santuokų klausimu po kol kas yra atsargesnė ir teigia, kad santuokos institutas, skirtas tik vyrui ir moteriai, neprieštarauja nediskriminacijos principui.
-12,0 procentų nuo visų apklausos respondentų tyrime teigė patyrę smurtą dėl seksualinės orientacijos. Ką parodė jūsų tyrimas dėl teisėsaugos reakcijos į smurtinius neapykantos nusikaltimus? Ar ji, jūsų manymu, yra tinkama?
-Kadangi šio klausimo nenagrinėjau, į jį atsakyti negaliu, tačiau žinodama artimame žmonių rate esančių LGBTQ+ žmonių patirtis galiu teigti, kad nemažai asmenų, patyrusių smurtą, pasirinkimas yra tiesiog apie tai net nepranešti, - apgailestavo pašnekovė.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Požiūrį lemia prigimtis?
Tyrime E. Narkevičiūtė akcentuoja, kad nors LGBTQ+ asmenys yra nemaža mūsų visuomenės dalis, ji negali naudotis įprastomis kitiems žmogaus teisėmis. Paklausta, kiek Lietuvoje galėtų būti LGBTQ+ žmonių, E. Narkevičiūtė aiškino, kad tyrimų, kuriuose būtų siekiama tai nustatyti, nėra.
„Amerikoje skirtingi tyrimai rodo nuo 4 iki 10 procentų visos populiacijos. Jeigu preziumuosime, kad Lietuvoje LGBTQ+ asmenų yra panašus kiekis, manau, kad tai tikrai yra nemaža mūsų visuomenės dalis", - teigė ji.
Savo atliktame tyrime E. Narkevičiūtė užsimena ir apie mokslines teorijas, kurios mėgina paaiškinti, kaip susiformuoja seksualinė orientacija. Kol kas, anot pašnekovės, LGBTQ+ prigimtis nėra aiški. Ar teisiškai tai yra svarbu ir gali daryti įtaką valstybės požiūriui ir šią visuomenės dalį?
„Iš esmės, jeigu homoseksualumas ar kitos seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės klausimas yra kildinamas iš aplinkos elgesio, konservatyvi visuomenės dalis gali stengtis pakeisti aplinką, berniukui duoti žaisti su „berniukiškais žaislais”, mergaitei su „mergaitiškais”.
Kiek teko nagrinėti būtent homoseksualumo kilmės teorijas, akivaizdu, kad kilmės iš aplinkos teorija yra naudojama prieš pačius LGBTQ+, siekiant paniekinti žmogaus orientaciją ar lytinę tapatybę dėl kažkokių gyvenime patirtų traumų. Taigi teisiškai tai neturėtų būti svarbu, bet kadangi valstybės politika dažnai yra formuojama pagal vertybes ar visuomenės požiūrį, tai yra svarbu siekiant LGBTQ+ lygiateisiškumo", - pažymėjo E. Narkevičiūtė.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Aklai taikyti įstatymo nebūtina
Jos tyrime akcentuojama, kad vienas iš socialinės atskirties būdu – tai LGBTQ+ asmenų nematymas ir jų marginalizavimas.
Tačiau Lietuvoje vis dar galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymas, kuris riboja nepilnamečių galimybes domėtis LGBTQ+ tema.
„Iš esmės nemačiau galimybių egzistuojant šiam įstatymui LGBT asmenims užtikrinti žodžio laisvę. Akivaizdu, kad įstatymo nuostata yra homofobiška", - dėstė E. Narkevičiūtė.
Tačiau, anot pašnekovės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas dėl 20199 metais pasirodžiusios LRT laidos„Gėjai tėčiai”, kuomet buvo nuspręsta, kad ji nepažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo, buvo tarsi lūžio taškas.
„Visai neseniai matėme per LRT vaikams skirtą laidą apie meilę, kuri yra visokia. Manau, kad jeigu įstatymai nebus taikomi aklai, bet stengiamasi įžvelgti ir kitus esminius teisės principus – nediskriminacijos, teisingumo – galbūt šio įstatymo norma galiausiai bus nebetaikoma, o po to apskritai panaikinta", - prognozavo E. Narkevičiūtė.