Lietuvoje diskutuojant, kaip pagerinti LGBTQ+ asmenų teisinę padėtį, ir toliau priimami įstatymai, kuriais diskriminuojami neheteroseksualios orientacijos asmenys. O tuo, kad nebūtinai reikėtų užtikrinti lygiateisiškumą, vis dar įsitikinusi nemenka visuomenės dalis. Be to, dažnai LGBTQ+ asmenims tenka girdėti klausimą: „Tai kokių jūs teisių reikalaujate? Būkit ramiai, nesidemonstruokite ir niekas nieko nedarys"
 |
| Virginijos Kesminės nuotr. |
O kokios LGBTQ+ teisės išties yra neužtikrinamos? Į šį klausimą gali atsakyti kovo 15 dieną Seimo kontrolierių įstaigos paskelbta 2020 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgiamos pagrindinės LGBTQ+ bendruomenės problemos mūsų šalyje.
Deja, tačiau Partnerystės įstatymas, kuris leistų tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms įteisinti savo santykius, Lietuvoje dar nepriimtas, o translyčių asmenų padėtį gerinantis Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas niekuomet net nebuvo pateiktas Seimui nagrinėti.
„LGBT+ teisių užtikrinimo srityje vis dar išlieka šios problemos: šalyje iki šiol nėra galimybės sudaryti partnerystę nei skirtingų lyčių, nei tos pačios lyties poroms, o valdžia nesiima jokių konkrečių priemonių, kad šis klausimas būtų sprendžiamas", - apie 2020 metus rašoma ataskaitoje.
Specialistai pažymi, kad tokiu būdu Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstituciją - dar 2011 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnis saugo ne tik santuokines šeimas, bet ir kitu pagrindu atsirandantį šeimos gyvenimą.
Ataskaitoje taip pat pažymima, jog 2018 m. birželį Seime priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus, į principų, kuriais grindžiamas šeimos santykių teisinis reguliavimas, sąrašą buvo įtrauktas „tėvystės ir motinystės papildomumo“ principas, kuris yra diskriminacinis, nes diskriminuoja tos pačios lyties šeimas, turinčias vaikų.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Ataskaitoje akcentuojama, jog 2019 metais Europos Komisijos atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad tik 53 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad homoseksualūs ir biseksualūs asmenys turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir heteroseksualūs asmenys, o net 40 proc. gyventojų su šiuo teiginiu nesutinka.
Ataskaitoje rašoma, kad LGBT+ teisių užtikrinimo srityje svarbu atkreipti dėmesį ir į translyčių asmenų teisių apsaugą.
„Pažymėtina, jog mūsų šalyje translyčiai asmenys pasikeisti asmens tapatybės dokumentus gali tik
teismo sprendimu, o reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygos nėra reglamentuotos.
Situaciją iš esmės pakeistų priimtas Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas. Nors tokio
įstatymo projektas Teisingumo ministerijoje buvo parengtas dar 2017 metais, jis taip niekada ir nebuvo pateiktas Seimui svarstyti", - padėtį apžvelgia Seimo kontrolierių įstaiga.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Ataskaitoje dėstoma, kad remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2019 metais
parengta nacionaline apžvalga apie translyčių asmenų situaciją Lietuvoje, galima teigti, jog,
įgyvendinę teisę į lytinės tapatybės pripažinimą teismo keliu (t. y. pasikeitę asmens tapatybės
dokumentus), translyčiai asmenys susiduria su įvairiomis praktinėmis kliūtimis įvairiose gyvenimo
srityse.
„Pavyzdžiui, gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinant asmens duomenų apsaugą,
keičiant įgytą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir panašiai. Dėl šios priežasties būtina nedelsiant
priimti reikalingus teisės aktus ir įtvirtinti horizontalųjį diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu
draudimą", - teigia Seimo kontrolierių įstaigos specialistai ataskaitoje.