Stambulo konvencijos vaizdavime žiniasklaidoje dominuoja neapykantą kurstančios nuomonės, rodo „Media4Change“ atlikta analizė. Daugiau nei ekspertai cituojami dvasininkai prisideda prie naratyvo, jog Stambulo konvencijos tekste minima socialinės lyties sąvoka kelia grėsmę tradicinei šeimai. Nemažai autorių komentaru pateikia savą konvencijos interpretaciją, į ją įtraukdami sutartyje neminimą LGBTQ+ bendruomenę.
 |
| Media4Change koliažas |
Media4Change
media4change@zmogui.lt
Stebėti vasario mėnesį pasirodę televizijos, radijo, nacionalinių bei regioninių leidinių ir internetinės žiniasklaidos pranešimai, kuriuose buvo minėta Stambulo konvencija. Iš viso fiksuota 320 pranešimų, publikuotų 65-iose žiniasklaidos priemonėse.
Gauti duomenys kelia klausimų:
Kodėl dominuojančią poziciją užima nuomonės, o ne faktai?
Tarp publikacijų apie Stambulo konvenciją didžiausią dalį užima komentaro žanras (trečdalį visų publikacijų – 33,75 proc.). Tokio tipo publikacijose autoriaus pozicijai aptariamu klausimu skiriama didesnė reikšmė nei faktams. Daugiau nei pusėje šio žanro pranešimų užsimena apie LGBTQ+ bendruomenę neigiamame kontekste.
Kodėl kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę, o ne smurtą prieš moteris?
Nors Stambulo konvencija skirta smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijai, Lietuvoje, kaip ir nemažai kitų Rytų Europos šalių visuomenėse, šis klausimas užgožiamas diskusijomis apie lytį socialiniu aspektu.
Dalis konvencijos tekstą interpretuojančių asmenų teigia, jog dokumentas suteiks ypatingas privilegijas LGBTQ+ bendruomenės nariams, įtvirtins privalomą švietimą apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, sugriaus tradicinę šeimą.
Tokie pareiškimai ir žiniasklaidoje nuaidėjo žymiai garsiau nei smurto artimoje aplinkoje tema. Iš 320 vasario mėnesį fiksuotų publikacijų, kuriose minima Stambulo konvencija, 207-iose minima ir LGBTQ+ bendruomenė ar jai aktualus partnerystės įteisinimo klausimas. Tai yra beveik du trečdaliai visų pranešimų (64,7 proc.).
Tuo tarpu smurto prieš moteris problema išsamiau analizuota tik dviejuose straipsniuose (vieno iš jų nuorodą galite rasti čia). Vasario viduryje Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė rašė apie tai, jog pasiduodami melagingai informacijai apie Stambulo konvenciją, stagnuojame prevencijos ir apsaugos nuo smurto tobulinime (Birutė Sabatauskaitė: Kodėl laisvės turime ne visi vienodai?, 15min). Praėjus savaitei po šios publikacijos, tikroji konvencijos intencija buvo užgožta pranešimais apie kunigo A. Toliato ir Kretingos pranciškonų gimnazijos kapeliono raginimus pasirašyti peticiją prieš šios konvencijos ratifikavimą, argumentuojant esą dokumento nešama šeimos sampratos griūtimi. Diskusijos apie šiuos pasisakymus netyla iki šiol.
Kodėl dvasininkija girdima garsiau nei srities ekspertai?
Konvencijos ratifikavimo klausimas daugiausiai keliamas politinio konteksto publikacijose, tačiau daugiau nei ketvirtadalyje visų žurnalistų darbų apie Stambulo konvenciją kalbama religiniame kontekste. Publikacijose dažniau komentuoja dvasininkai, o ne dokumento tekstą galintys detaliau paaiškinti ekspertai. 56 žurnalistų darbuose cituojami dvasininkai: kapelionai, kunigai, arkivyskupai ir kardinolas. Tuo tarpu politologai, teisininkai, kiti ekspertai cituoti tik 23-iose publikacijose (mažiau nei pusėje publikacijų, kuriose cituoti dvasininkai), o žmogaus teisių aktyvistai – 15-oje fiksuotų publikacijų.
Kodėl tam tikros žiniasklaidos priemonės kuria naratyvą, jog Stambulo konvencija kartu su LGBTQ+ bendruomene siekia sunaikinti tradicines šeimas?
Dalis žiniasklaidos darbų kuria melagingą naratyvą, apie tai, kad pasirašius Stambulo konvenciją LGBTQ+ bendruomenė sunaikins tradicines šeimas.
Konvencijos priešininkai teigia, jog dokumento ratifikavimas atneštų privalomą švietimą apie lytinę tapatybę, lyčiai neutralios partnerystės ar santuokos įteisinimą ir kitus konvencijos turinio neatitinkančius dalykus, taip kurstydami neigiamas nuostatas apie LGBTQ+ bendruomenę.
Daugiau nei 30 proc. visų vasario mėnesio publikacijų, kuriose minima Stambulo konvencija, apie LGBTQ+ bendruomenę atsiliepiama neigiamai. Pusė tokių publikacijų pasirodė keturiose žiniasklaidos priemonėse (Vakaro žinios, Respublika, Laisvas laikraštis ir Tiesos.lt).
Apie LGBTQ+ bendruomenę skleidžiami naratyvai nebuvo nauji – tradicinės šeimos griovimas, valstybingumo naikinimas, siekis „panaikinti lytį“ yra tam tikrose žiniasklaidos priemonėse atsikartojantys elementai – tačiau Stambulo konvencijos kontekste jie buvo aštresni.
Kai kuriose publikacijose prieš LGBTQ+ bendruomenę naudojama necenzūrinė kalba, o šios bendruomenės nariai vadinami išsigimėliais, nenormaliais (pvz., „Vitas Tomkus: Kol kas vienytis neapsimoka (arba pamąstymai prie alaus bokalo)”, Respublika.lt).
„Media4Change“ analitikai pastebi, jog publikacijų, kuriose minima Stambulo konvencija, kovo mėnesį toliau daugėja.
„Media4Change“ veikia nuo 2009 metų. Tai tarptautinis judėjimas už aukščiausius standartus žurnalistikoje. Programos komandą sudaro NVO, žurnalistikos ir žmogaus teisių ekspertai iš skirtingų Europos šalių.
Remiantis ta pačia metodologija žiniasklaidos monitoringas su pertraukomis įgyvendinamas jau nuo 2013 metų.