Sekmadienį LRT rodytoje laidoje „Kultūringai su Nomeda" kalbėjęs režisierius, LGBTQ+ teisių aktyvistas Romas Zabarauskas papasakojo apie jį pribloškusį pokalbį su Baltarusijos žurnaliste.
 |
| Romas Zabarauskas | Stop kadras |
Laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė klausė, kaip jis vertintų LGBTQ+ teisių padėtį Lietuvoje. Atsakydamas į klausimą, R. Zabarauskas papasakojo apie istoriją, nutikusią Minske. Baltarusijos sostinėje režisierius pristatė vieną savo filmų.
„Mane kalbino Baltarusijos kultūros žurnalistė iš propagandinės televizijos. Ir mes kalbėjome su ja angliškai, tada ji perėjo į kalbėjimą rusiškai. Sakau, ne, ne, ne, aš nekalbu rusiškai. O ji sako: „Mes negalime rodyti, kad iš Lietuvos žmogus nekalba rusiškai Baltarusijos televizijoje".
Tada aš kalbėjau lietuviškai, o mano vaikinas, kuris važiavo kartu, tarpininkavo ir vertė. O tuomet jie užgarsino dar kitą informaciją, kurią neva aš pasakiau lietuviškai. Tad kai grįžau iš Baltarusijos, aš parašyčiau didelį balą Lietuvai", - sakė R. Zabarauskas.
Kita vertus, pabrėžė jis, Lietuvą reikėtų lyginti su vakarų Europa, JAV, kitomis šalimis, kurioms pavyksta pripažinti savo visuomenės įvairovę.
R. Zabarauskas teigė, kad LGBTQ+ teisių padėtis Lietuvoje nėra lengva - vos 20 procentų gyventojų sutinka, kad ir tos pačios lyties asmenys galėtų įteisinti savo santykius teisiškai.
„Bet lygybė tokia yra - ji nedaloma. Turėtume pasiekti daug didesnį procentą", - sakė LGBTQ+ teisių aktyvistas.
„Situacija yra vis dar sudėtinga. Man, kaip teisininkui, politologui, o dabar - ir politikui, labai kelia rūpestį valstybės nenoras rūpintis šia (LGBTQ+) žmonių grupe", - laidoje sakė Tomas Vytautas Raskevičius.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Stop kadras |
Anot Seimo nario, paskutinis priimtas teisės aktas, pagerinęs LGBTQ+ žmonių padėtį Lietuvoje, buvo priimtas dar 2003 metais.
„Lygių galimybių įstatymas uždaudė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos įvairiose gyvenimo srityse", - kalbėjo jis.
Anot parlamentaro, šis įstatymas buvo priimtas todėl, nes Lietuva ruošėsi įstoti į Europos Sąjungą. Tą mūsų šalis 2004 metais ir padarė. Tačiau įstojusi į ES, Lietuva kurį laiką, įsitikinęsjis, ėjo net atgal.
„O nuo to laiko situacija ne tik negerėjo, bet ir sistemiškai blogėjo", - sakė T. V. Raskevičius.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Tačiau šiuo metu, anot Seimo nario, situacija jau ėmė gėrėti, visuomenėje LGBTQ+ tema daug kalbama ir diskutuojama.
Paklaustas, kokiu skaičiu nuo 1 iki 10 įvertintų žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, kai 1 reiškia labai blogai, o 10 - labai gerai, T. V. Raskevičius teigė padėtį vertinantis trejetu.
„Aš tą balą galėsiu padidinti tik tuomet, kai mes sugebėsime politiniu lygmeniu susitarti ir priimti tam tikrus sprendimus", - dėstė jis.