Kovo mėnesį Lietuvoje pristatytas virtualus patrulis pradės kovoti su internete plintančią neapykantos kalbą pažeidžiamų visuomenės grupių atžvilgiu, tarp jų - ir LGBTQ+. Bent to tikisi pareigūnai.
 |
| Jarmo.net koliažas |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime teigiama, kad Tarnybos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad didelė dalis žmonių nežino, jog neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir už ją taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Jarmo.net atkreipia dėmesį, kad neapykantos kurstymas yra apibrėžtas Baudžiamojo Kodekso 170 straipsnyje, tačiau tam, kad asmuo būtų nubaustas, padaryta veika turi pasiekti atitinkamą poavojingumo laipsnį.
Kadangi dalis komentarų, kuriuose užgauliai ir niekinamai pasisakoma apie homoseksualius asmenis, tokio laipsnio nepasiekia, neapykantos kurstytojai lieka nebaudžiami.
Apie tai jarmo.net jau rašė šioje publikacijoje: E. Dobrovolska užsimojo pažaboti neapykantos kalbas: ministrės planus įvertino ekspertai
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Portalui jarmo.net Policijos departamento atstovai prieš kurį laiką aiškino, kad komentarus stebės pareigūnai, sukūrę „Facebook" profilį, iš kurio vartotojai net bus įspėjami dėl neatinkamos kalbos, nukreiptos į tam tikrus asmenis.
„Visus sprendimus galima apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka", - taip klausimą, ar bus galima skųsti policijos sprendimą įspėti asmenį dėl neapykantos kurstymo, anksčiau portalui jarmo.net komentavo Policijos departamento Komunikacijos skyrius.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis interviu, kuris buvo publikuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tinklalapyje lygybe.lt, teigia, kad, nors neapykantos kalbą identifikuoti pakankamai sudėtinga, virtualus patrulis užsienio šalyse veikia jau daug metų ir tai yra sėkmingai veikianti priemonė.
-Ar virtualus patrulio pareigybės įsteigimas reiškia, kad kaip policijos pareigūnai patruliuoja gatvėje, taip nuo šiol patruliuos ir interneto erdvėje?
-Taip, visiškai teisingai.
-Ar čia toks esminis ženklas, kad pagaliau pripažįstame faktą, jog virtuali erdvė tokia pat svarbi, kaip ir fizinė aplinka?
-Akivaizdu, kad nusikaltimai ar pažeidimai jau seniai persikėlė ir į elektroninę erdvę.
 |
| Lietuvos policijos nuotr. |
-Papasakokite apie policijos diegiamą naujovę – kibernetinį patrulį. Tai žmogus ar dirbtinis intelektas? Ko ieškos internete?
-Virtualus patrulis patruliuos elektroninėje erdvėje ir bandys aptikti virtualioje erdvėje daromas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus.
Neapykantos nusikaltimai – viena iš nusikalstamų veikų, tačiau elektroninėje erdvėje vyksta ir kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, sukčiavimai. Virtualus patrulis orientuosis į akivaizdžius nusikaltimus ar pažeidimus, jo tikslas – įspėti žmogų, kad jo veiksmai yra ar gali būti neteisėti. Virtualus patrulis – tai trys pareigūnai, kurie dirbs viešai ir stebės elektroninę erdvę.
-Nuo šiol prie neigiamų komentarų, žinučių pasirodys įspėjanti ikona su tam tikru policijos komentaru. Virtualus patrulis įspės ar šalins tokius komentarus?
-Policija neturi galių šalinti komentarus, tai virtualus patrulis galės įspėti asmenį viešai, parašydamas privačią žinutę ar el. laišką. Jei bus nustatytas konkretus padarytas pažeidimas ar nusikaltimas, informacija bus perduota atitinkamam policijos padaliniui tolimesniam tyrimui atlikti.
-Ar po to, kai kovo pradžioje paskelbėte apie virtualų patrulį, sulaukėte kokių nors reakcijų iš žmonių?
-Sulaukėme daug įvairių reakcijų, tačiau matyti, kad kai kurie komentuojantys asmenys neteisingai suvokia šį darbą. Pabrėžiame, kad virtualus patrulis niekaip neribos žmonių teisės laisvai reikšti savo nuomonę.
 |
| Jarmo.net koliažas |
-Ar virtualų patrulį perėmėte kaip gerąjį pavyzdį iš užsienio?
-Tai jau seniai taikoma daugumoje užsienio šalių, iš kaimyninių šalių – Estijoje.
-Ar neapykantos kalbą žmonėms sunkiau suvokti, o policininkams sunkiau ištirti kaip nusikaltimą, nes jis nėra fizinis, apčiuopiamas?
-Taip, tai pakankamai sudėtinga.
-Kaip vyksta neapykantos kalbos tyrimai?
-Įprastai, kaip ir visi kiti ikiteisminiai tyrimai. Vienas iš niuansų – pakankamai dažnai tokiose tyrimuose reikia eksperto išvados, kuris galėtų įvertinti, ar tokie veiksmai gali būti vertinami kaip neapykantos kurstymas. Bet kokiu atveju, galutinį sprendimą vis tiek priima teismas (ekspertinį neapykantos kalbos vertinimą atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, - aut. pastaba).
 |
| Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neapykantos kurstymą | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
-Ką kiekvienas žmogus gali padaryti, kad padėtų policijai tirti neapykantos kalbos atvejus?
-Tiesiog pranešti policijai.
-Kaip, jūsų akimis, galima sumažinti neapykantos kalbos apimtį Lietuvoje?
-Svarbu švietimas, prevencija. Kaip tik ir tokią funkciją vykdys virtualus patrulis, - teigė R. Matonis.