Tai, kad apie žmogaus teises Lietuvoje diskutuojama kur kas dažniau, pastebima ir politikų tarpe. Kauno technologijos universitetas (KTU) skelbia, kad naujai išrinktame Seime, kuriame daugumą sudaro konservatoriai ir liberalai, daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie žmogaus teises nei diskusijoms apie viešojo gyvenimo suvaržymus ar pandemiją, rodo kovo mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai.
 |
| Pexels.com nuotr. |
KTU pranešime spaudai rašoma, kad tokias išvadas padarė Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, atlikę parlamento 2020 – 2021 metų stenogramų teksto analizę.
„Diskusijas dėl žmogaus teisių Seime suaktyvino Covid-19 pandemija bei prezidento rinkimai Baltarusijoje, nes tai staigūs ir netikėti, dėmesį prikaustantys įvykiai, kurie paprastai turi didelės įtakos politinei darbotvarkei ne Lietuvoje“, – pranešime cituojamas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius.
 |
| Vaidas Morkevičius | KTU nuotr. |
Pranešime taip pat rašoma, kad liberalios partijos, skiriančios didelį dėmesį žmogaus teisėms savo partijų darbotvarkėse, suformavusios valdančiąją koaliciją su konservatoriais, ėmė aiškiau reikšti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus tarp valdančiosios daugumos narių.
Tyrėjai mano, kad tai lėmė, jog šios partijos savo partnerius gebėjo įtraukti į dialogą dėl būtinų sprendimų priėmimo nepaliekant žmogaus teisių parlamento debatų paraštėse.
Be to, naujai išrinkto parlamento darbo pradžios bei antrosios Covid-19 pandemijos bangos sutapimas suteikė galimybę žmogaus teisių aktyvistams daryti įtaką politinei Seimo darbotvarkei.