„Užkalnio" žurnalo redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė apsisprendė - ji nuo šiol nebebus Katalikų bažnyčios tikinčioji. Garsi moteris taip sureagavo į Bažnyčios atstovų neigiamus pasisakymus dėl Stambulo konvencijos ir kitus lygybę skatinančius įstatymus.
 |
| Jarmo.net koliažas |
Kelmės Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai ji pateikė prašymą išbraukti ją iš Bažnyčios tikinčiųjų sąrašo.
Prašyme F.M.Leščiauskaitė rašė: „Netikiu bažnyčios institucijos autoritetu, prieštarauju jos vykdomai politikai ir skleidžiamai propagandai žmonių teisių bei lygybės klausimais arba viešam neprieštaravimui tiems, kas ją skleidžia. Esu apsisprendusi ir prašau mane oficialiai išbraukti iš bažnyčios bendruomenės sąrašo".
Vasario mėnesį Lietuvoje žinomo kunigo Algirdo Toliato raginimas pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, apsaugančią moteris nuo smurto, taip pat prieš Partnerystės įstatymą, kuris svarbus LGBTQ+ bendruomenei, įaudrino visuomenę.
Dar daugiau kalbų sukėlė LGBTQ+ asmenis iškrypėliais pavadinęs kunigas P. Vaineikis, kurio kalbą šv. Mišiose paskelbė ir pasmerkė Lietuvos žmogaus teisių centras.
 |
| Facebook nuotr. |
„Apsisprendžiau. Nevadinu savęs ateiste, tačiau dievą man lengviau rasti ten, kur žmonių neskirsto.
Nemanau, kad kažkam skaudės, tačiau tai mano apsisprendimas nepriklausyti tam, su kuo savęs tapatinti nenoriu", - apie įteiktą prašymą savo „Facebook" paskyroje rašė ji.
-Kokie įvykiai Jus paskatino pateikti prašymą išbraukti jus iš Katalikų bažnyčios bendruomenės? - portalas jarmo.net pasiteiravo F. M. Leščiauskaitės.
-Manau, kad įvykiai pliusavosi. Aš juk nuo mažens girdėjau bažnyčios nuodėmes, nuomones ir skandalus. Apie kai kurių dvasininkų gyvenamus dvigubus gyvenimus, apie pedofilijos smarvę, apie abortus. Galų gale – juk esu bažnyčioje buvusi ne kartą – ir yra priežasčių, dėl kurių man ten patinka – net jei nebus jos labai jau religinės.
Bet mačiau ir mačiau ne kartą, kad vaikščiojimas į bažnyčią visai nerodo, kad esi doresnis, tyresnis, kilniaširdiškesnis. Kai kada, žinoma, taip yra – bažnyčioje yra gerų žmonių ir niekada nebandysiu to paneigti ar pažeminti kito poreikio bažnyčiai. Bet man dėjosi, aš abejojau.
Ir galutinis taškas buvo pastarųjų dienų aiškus dvasininkų homoseksualių žmonių sumenkinimas, kai kada – net įžeidinėjimas ir vadinimas iškrypėliais. Kaip aš ramiai, lyg niekur nieko galėčiau bendrauti su savo bičiuliais, draugais, kolegomis, kurių dalis yra homoseksualūs, taip pat ir priklausydama bažnyčios bendruomenei, tegu neaktyviai? Čia nutiko disonansas.
 |
| Popiežius Pranciškus paragino priimti ir mylėti LGBTQ+ žmones, nes jie - irgi Dievo vaikai, tačiau Lietuvos hierarchų pozicija šiuo klausimu ir toliau - nuvilianti | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
-Popiežius Pranciškus yra išreiškęs paramą LGBTQ+ bendruomenei, tačiau Lietuvos hierarchams pasirodė kiek kitaip. Kaip manote, kodėl Lietuvoje Bažnyčia yra tokia priešiška lygybės, žmogaus teisių klausimais?
-Taip ir šitą popiežiaus veiksmą aš labai palaikiau, tegu ir jam tai nerūpi. Teisybės dėlei reiktų pridėti, kad yra kunigų, priimančių LGBTQ+ bendruomenę. Ir jie šaunuoliai, nes jei bažnyčia negali priimti meilės ir dievo kūrinio – ką ji tada gali priimti? Tačiau taip atrodo, kad didesnė dauguma nusiteikusi priešiškai, su išlygomis, su visokiais „taip, bet...“.
Man regis, taip nutinka tada, kai bažnyčia pasijaučia ne dievo namais, ne tarpininkais, bet pačiu dievu. Na, krikščioniškai bažnyčiai visais laikais pasipūtimo netrūko, įtakos karai ten kovojami buvo nuo seno – matyt įprotis pūstis, demonstruoti įtakingumą liko.
Ir taip, aš suprantu, kad dalis bažnyčios lankytojų bijo, nusiteikę neigiamai, nesupranta – bet nuo seno bažnyčios vaidmuo buvo ir šviečiamasis. Daug religinių nurodymų įvairiausiose religijose atsirado būtent dėl šviečiamųjų priežasčių. Kada bažnyčia nustojo atlikinėti šviečiamąjį vaidmenį? Tikriausiai jau seniai, bet tobulame pasaulyje įsivaizduoju, kad būtent dvasiniai vedliai savo bendruomenę galėtų ir turėtų šviesti apie tokius normalius dalykus, kaip homoseksualumas, bei to priėmimas.
-Kodėl Jums atrodo svarbu palaikyti žmogaus teises, LGBTQ+ ir kitas bendruomenes?
-Todėl,
kad teisė mylėti ir būti savimi yra pagrindinė, pamatinė
žmogaus laisvė ir kitaip būti negali. Tie, kurie linkę varžyti
kitų asmenybes bei asmeninį gyvenimą, visada gali ateiti ir į
mano bei jūsų kiemą. Jie neturi ribų. Ir todėl visai nesvarbu,
kad jie negali prisikabinti prie mano seksualinės orientacijos, jie
ras prie ko prikibti, jie tai puikiai moka.
 |
| Teisę mylėti turi visi | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Todėl saugoti vienas
kitą pamatiniais klausimais būtina – visai neturi reikšmės, ar
mes sutariame kitais klausimais, ar mes balsuojame už tuos pačius
žmones, ar mes valgome ir nevalgome tą patį, ar vienas kitam
atrodome malonūs, o gal atstumiantys. Teisę į pamatines laisves
privalo turėti visi, - tikino F. M. Leščiauskaitė.
Ragina tarti „Sudie, Bažnyčia"
Vasario pabaigoje dėl kilusių skandalų, susijusių su Bažnyčios atstovų pasisakymais, iniciatyvinės grupės „Vilniaus Pride" atstovai paragino žmones palikti katalikų bažnyčios bendruomenę.
„Šia akcija nesiekiame reformuoti Katalikų bažnyčios - tiesiog norime išreikšti nepritarimą dabartiniam bažnyčios institucijos kišimuisi į valstybės politinį gyvenimą, neapykantos kurstymą ir visuomenės skaldymą", - tąkart portalui jarmo.net komentavo jie.
Anot „Vilniaus Pride" atstovų, daug pakrikštytų žmonių tuo metu „negalėjo savarankiškai priimti sprendimo, ar norime būti dalimi institucijos, kuri aktyviai siekia kontroliuoti mūsų gyvenimus ir varžyti mūsų teises".
Portalas tv3.lt pakalbino dvasininkus, kurie Bažnyčią paliekančiųjų bangos sako nesureikšminantys.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Krikštas suteikiamas vieną kartą ir visam gyvenimui. Šis sakramentas yra nepanaikinamas. Todėl, net ir formaliu aktu pasitraukus iš Bažnyčios, šio akto įvykdymas nenaikina krikšto", - tv3.lt teigė kunigas Mykolas Sotničenka.
Anot jo, su kiekvienu, kuris atsisako tikėjimo, yra kalbama apie šio sprendimo motyvus. Tuo metu homofobiškai ne kartą pasisakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius aiškino, kad pasitraukimas iš Bažnyčios - neatsakingas žingsnis.
Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Konstituciją - ji garantuoja sąžinės, kitaip tariant - tikėjimo, laisvę, tad kiekvienas gali rinktis, ar priklausyti, ar atsisakyti narystės religinėse bendruomenėse.