Jie atėmė sieną iš vilniečių ir menininkų - taip nacionalistiškai nusiteikusių asmenų veiksmus įvertino vaivorykštės simobilio Vilniaus požeminėje perėjoje piešėjai Karolina Rimkutė ir Linas Salučka, kurių kūrinys kovo 19-ąją buvo uždažytas trispalvės spalvomis taip išreiškiant norą užtildyti LGBTQ+ bendruomenę.
Nacionalistiškai nusiteikę asmenys vėliau grasino, kad bet kas, kas drįs rašyti LGBTQ+ palaikymo žinutes ant trispalvės ar kitokius simbolius, sulauks policijos pareigūnų dėl tarimo valstybės vėliavos išniekinimo.
Tačiau ar tokie grasinimai pagrįsti? Ar tai reiškia, kad ant geltonai, žaliai ir raudonai nudažytos sienos nebegalima nieko piešti?
Iš homofobiškų paskatų Lietuvos vėliavos spalvomis paslėpę LGBTQ+ palaikymo simbolį vaivorykštę, kuri buvo nupiešta ant požeminės perėjos sienų, šie asmenys budėjo naktį ir „saugojo" trispalvę nuo tariamo išniekinimo.
Jau žinoma, kad maždaug kovo 20-osios naktį agresyviai nusiteikę asmenys iškvietė policijos pareigūnus jaunuolių kompanijai, kurie ėmė piešti ant trispalvės spalvomis išmargintos sienos. Tiesa, patys jaunuoliai nacionalistams paaiškino, kad piešia teisėtai, nes Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą tą daryti visiems menininkams.
Šio įvykio baigtis lieka neaiški. Vaizdo įrašas, kuris buvo paviešintas trispalvės saugotojų, nutrūksta, kai jaunuoliams iškviesta policija apžiūri įvykio vietą ir bendrauja su konflikto dalyviais.
Portalas jarmo.net nutarė išsiaiškinti, ar atvykę policijos pareigūnai ruošiasi nubausti jaunuolius už tariamą trispalvės išniekinimą.
„Šiuo atveju atsiprašome, tačiau nekomentuojame konkretaus atliekamo tyrimo. Pareigūnai turi išsiaiškinti visas aplinkybes, todėl turi apžiūrėti ir vietą", - portalui jarmo.net atsakyme raštu kovo 29-ąją pakomentavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai.
Ekrano nuotr. |
Taigi, yra akivaizdu, kad pareigūnai aiškinasi, kaip reaguoti. Paklausus, ar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šio konkretaus atvejo, policijos atstovai paaiškino: „Tiesiog pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes".
Įstatymai išties numato atsakomybę už valstybės vėliavos niekinimą. Baudžiamojo kodekso 127 str. sako, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
O ar šią sieną galima vadinti vėliava?
Akivaizdu, kad ant Vilniaus požeminės perėjos nupiešta trispalvė ne visiškai atitinka Lietuvos respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo reikalavimus.
Įstatymas numato, kad Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Ant požeminės perėjos sienos šis santykis nėra išlaikomas.
Jarmo.net koliažas |
Ar piešimas ant vėliavos savaime yra jos niekinimas?
Įstatymas numato, kad vėliavų etalonuose, atvaizduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos skleidimu, neapykantos kurstymu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.
Duomenų, kad jaunuoliai ant trispalvės piešė tokius ženklus, policiją kvietę asmenys viešai nepateikė.
To, kad jau savaime piešimas ant vėliavos yra jos niekinimas, įstatymai nenumato.
Portalo jarmo.net vertinimu, viešai nėra pateikiama duomenų, leidžiančių aiškiai teigti, jog įstatymai pažeisti ir reikia taikyti baudžiamąją atsakomybę.