Mūsų pasaulis ir stulbinančiai nuostabus ir gąsdinančiai žiaurus. Keista mes rūšis – gyvename miniatiūrinėje planetoje, savo galaktikoje tarp šimtų tūkstančių (!) kitų galaktikų ir turėdami šį savo kosmoso mikro-lopinėlį naikiname ne tik vieni kitus, bet ir planetą.
 |
| E. Latėnaitė su dukra | Facebook nuotr. |
Elžbieta Latėnaitė
aktorė
Aš išreiškiu savo stiprų palaikymą LGBTQ žmonėms. Jie – mano mylimi draugai, kolegos, kaimynai, autoritetai, įkvėpėjai, simpatijos, mokytojai, prašalaičiai, bet visų pirma jie – lygiai tokie patys žmonės kaip aš: norintys būti priimti, mylėti ir laisvai kurti save ir savo gyvenimą.
Tokie patys, ne kitokie.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Aš, būdama heteroseksualių šeimų atstovė, tvirtinu, kad vaivorykštė manęs nebaugina, o vienodos teisės ir laisvės kitiems nė kiek nesumažina manųjų.
Meilė ir laisvė – tai ne koks pyragas, neva „reikia kuo daugiau atsiriekti sau, nes kiti tuoj viską suės”.
Juk kuo labiau dalinamės meile, tuo jos daugėja. Kuo daugiau priimtų visuomenės narių, tuo daugiau visi laimime.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Kaip tai paaiškinti vaikams? Mano protinga ir empatiška aštuonmetė dukra apie savo bei kitų prigimtinę laisvę pasirinkti, ką mylėti, žinojo nuo mažens, žinojo, kad visada bus priimta tokia, kokia yra.
Vaikų neišmokysi, kam jausti potraukį: daviau dukrai visišką laisvę, ir vis tiek jai patinka berniukai.
„LGBT propaganda” tėra sąmokslo teorija, priimkim savo vaikus tokius, kokie jie yra.
Lytinį švietimą (pirmiausiai šeimoje) laikau svarbiu ir būtinu nuo mažens, pagal amžių. Dukros gautos žinios apie jos kūną nepanaikino jos vaikiškumo, tiesiog tas vaikiškumas tapo labiau apsaugotas. Aš taip pat vaikui leidžiu ateityje tapti jojike, mokslininke, šokėja, kino režisiere, dizainere, architekte, dainininke, o kuo ji de facto taps – vėlgi lems tik jos asmeniniai polinkiai, o ne mano leidimas/draudimas.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Vaikams meilė ir laisvė nėra kažkas sunkiai suprantama, o visiškai natūralu jų didžiulėms atviroms širdims ir bendrai mūsų žmogiškai prigimčiai.
Tai ar neturėtų būti mums lengva jiems tai ir paaiškinti?
Man būna kur kas kebliau paaiškinti vaikui, kad žmonės patiria smurtą ar žūsta dėl kažkam neįtikusios seksualinės orientacijos, tautybės, odos spalvos, dėl pasipriešinimo politiniam režimui.
Kaip paaiškinti diktatūrą, FGM, mirties bausmę, prievartą, kankinimus? Galų gale, kaip paaiškinti, kodėl kasininkė, mano dukrai atsinešus savo mašiną į parduotuvę, garsiai stebisi, kad „niekad nematė mergaitės, žaidžiančios su mašina”, ir kodėl mano dukros tuomet ilgaplaukis pusbrolis nepažįstamų dažnai vadintas mergaite.
Paaiškinti vaikams, kad plaukų ilgis, žaislai, suknelė/kelnės, makiažas, profesija yra pasirenkami pagal norą, o ne pagal lytį, yra lengva!
 |
| E. Latėnaitė | Facebook nuotr. |
Bet va kaip paaiškinti lyčių stereotipus, seksizmą, religines dogmas, Rusijos „minkštąją galią” ir patriarchatą? Tai yra tikrai labai sudėtinga paaiškinti, o sąjungą tarp dviejų mylinčių žmonių, kad ir kokių jie lyčių būtų, paaiškinti lengva!
Įvairovė mūsų visuomenę daro turtingesnę, sveikesnę ir laimingesnę. Mylėkim, ir gal po truputi prasikals tikras atgimimas mūsų gražioje šalyje.
P.S. Mano dukra, kai papasakojau, kad kažkas ant viršaus uždažė lgbtq vėliavą mūsų trispalve, nesuprato, kodėl jie nerado trispalvei kitos vietos, nes jos abi gali egzistuoti.
Jos amžius 8 metai, just saying.