Parlamentaras, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius šeštadienį Vilniuje vykusio mitingo prieš karantino ribojimus metu buvo vadinamas „antivalstybininku“, taip pat jo atžvilgiu pareikšta, kad „tokius reikėtų šaudyti šiaip jau, bent po vieną į metus“. Seimo narė Aušrinė Armonaitė pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, informuoja BNS.
 |
| Dėl Vitoldos Račkovos (kairėje) pasisakymo A. Armonaitė kreipėsi į prokurorus |
Savaitgalį Vilniuje, Katedros aikštėje vykusiame mitinge, kuriame dalyvavo keli šimtai asmenų, kalbėjusi Vitolda Račkova perskaitė „Celofanu" prisistatančio vyro žodžius: „Celofanas, labai prašau perskaityti šitus mano žodžius. Raskevičius yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaus finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau – bent po vieną į metus.“
Kreipimesi į prokuratūrą, A. Armonaitė nurodė: „Jos išsakytoje kalboje neabejotinai kurstoma neapykanta ir raginimas susidoroti su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi".
A. Armonaitė pabrėžė, kad tokiu būdu šiais išsakytais žodžiais tiek V. Račkova, tiek žodžių autoriumi įvardintas Antanas Kandrotas „viešai kėsinosi į T. V. Raskevičiaus gyvybę, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti T. V. Raskevičių dėl homoseksualios orientacijos“.
Įdomi detalė - A. Kandrotas šiuo metu teisiamas už finansinius nusikaltimus.
Anot politikės, grasinimo susidoroti realumas gali būti pagrindžiamas faktu, kad pastaruoju metu Seimo narys T. V. Raskevičius gauna itin didelį kiekį panašaus pobūdžio žinučių ir komentarų savo socialinėse paskyrose.
„Matome organizuotą puolimą, neapykantos kurstymą ir grasinimus socialinių tinklų ir žiniasklaidos portalų komentaruose. Kaip pavyzdį, pateikiu tame pačiame mitinge dalyvaujančio asmens, socialiniame tinkle prisistatančio J.K vardu, rankose laikomą plakatą su grasinimais susidoroti: „Šimonytę į Sibirą, Raskevičių ant kuolo“ (Priedas Nr. 1). Šie konkretūs atvejai, taip pat grasinimų ir įvykių visuma rodo, jog yra realaus pagrindo manyti, kad grasinimas surengti organizuotą neapykantos nusikaltimą gali būti įvykdytas ir yra realus“, – kreipimęsi rašo A. Armonaitė.
Anot jos, T. V. Raskevičius dėl išsakytų žodžių galėjo pasijuti įbaudingas. Prokuratūrai ji nurodė, kad smurtauti raginančius žodžius palydėjo šūksniai.
„Atsižvelgiant į faktą, jog grasinimas išsakytas viešai Vilniaus Katedros aikštėje, susirinkus miniai žmonių, o po išsakytų žodžių nuaidėjus palaikymo šūksniams, galima daryti išvadas, jog T. V. Raskevičius gali jaustis įbaugintas, jausti įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, baimintis galimų sunkių neigiamų pasekmių", - dėstė rašte A. Armonaitė.
Ji Generalinės prokuratūros paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.