LGBTQ+ bendruomenė Rusijoje susiduria su didžiulėmis kliūtimis ir negali naudotis pagrindinėmis teisėmis į orumą, sveikatą, švietimą ir asociacijų kūrimą. Apie tai žmogaus teises visame pasaulyje stebinti organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė dar 2018 metais pasirodžiusioje publikacijoje. Joje minimas Rusijoje galiojantis „gėjų propagandos“ įstatymas turi panašumų ir su vienu įstatymu, galiojančiu Lietuvoje, pagal kurį ribojamas informacijos apie LGBTQ+ asmenis prieinamumas.
 |
| Vladimiras Putinas homofobiškus įstatymus pasirašo siekdamas konservatyviai nusiteikusios visuomenės palaikymo | pixabay.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ asmenis prilygino propagandai
Rusijoje homofobija nėra naujiena – LGBTQ+ bendruomenė šioje rytų šalyje jau seniai susiduria su nuolatinėmis patyčiomis, grasinimais ir prievarta bei smurtu. Neretai ir šeimose.
Tačiau 2013 metais priimtas „gėjų propagandos" įstatymas tik dar labiau padidino ir taip visuomenėje vyraujantį priešiškumą. Įstatymas taip pat užkirto kelią sulaukti palaikymo, gauti visavertį švietimą apie įvairius šeimos modelius. Tai turėjo neigiamų pasekmių LGBTQ+ jaunimui.
Rusiškasis „gėjų propagandos“ įstatymas yra klasikinis politinės homofobijos pavyzdys. Žmogaus teisių ekspertai neabejoja, kad šiuo įstatymu, nukreiptu į pažeidžiamą asmenų grupę, skiriamą seksualinės orientacijos ar lyties pagrindu, siekiama politinės naudos. Kai 2013 metais birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė šį federalinį įstatymą, jis neabejotinai gavo konservatyvių rinkėjų palaikymą.
Panašus draudimas – ir Lietuvoje
Tarptautinėje arenoje Rusiją galima vadinti „tradicinių vertybių“ čempione. Įvairiais įstatymais siekiama tariamai „apsaugoti vaikus nuo informacijos, kuria skatinama neigti tradicines šeimos vertybes“, draudžiama „netradicinių seksualinių santykius propaguoti nepilnamečiams“. Ši nuostata neleidžia suteikti vaikams galimybės susipažinti su informacija apie LGBTQ+ žmonių gyvenimą. Draudimas apima, bet neapsiriboja ir informacija, kuri teikiama spaudoje, televizijoje, radijuje ir internete.
Panašus įstatymas, kuriuo draudžiama informacija apie LGBTQ+ asmenis, galioja ir Lietuvoje. Pagal nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija, <...> kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
 |
| Knygoje vaikams diegiama tolerancija ir samprata, kad meilė gali egzistuoti ir tarp tos pačios lyties žmonių | jarmo.net koliažas |
2013 metų pabaigoje Lietuvos edukologijos universiteto leidykla išleido rašytojos Neringos Dangvydės pasakų rinkinį „Gintarinė širdis“. Joje pasakojama ir apie meilę tarp tos paties lyties asmenų. Homofobiškai nusiteikę politikai kilo į kovą ir universitetas knygą galiausiai išėmė iš prekybos, o pačią knygą, be kita ko, viešai įvardijo kaip „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Panašios pozicijos laikėsi ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pagal jos išvadas, knyga pažeidė nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Autorė tokį sprendimą apskundė teismui. Pralaimėjusi nacionaliniuose teismuose, N. Dangvydė kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Byla šiuo metu nagrinėjama. Deja, autorė teismo sprendimo nesulauks – ji išėjo anapilin.
Šaltiniai: