Prezidentas Gitanas Nausėda skelbia sieksiantis, kad Lietuva būtų išrinkta į Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metais, o jeigu taip nutiks, esą mūsų šalis orientuosis į pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą. Tiesa, nelygybę patiriantys LGBTQ+ asmenys, panašu, į tą grupę nepatenka. Abejonių kelia ir prezidento pozicija dėl moterų teisių.
 |
| Gitanas Nausėda |
Pasigenda Lenkijos klausimo
Lietuvos žmogaus teisių centras savo „Facebook" paskyroje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai, kandidatuojančiai į tokį svarbų postą, nepavyksta išspręsti žmogaus teisių problemų viduje, negana to, kalbėdamas apie žmogaus teisių problemas užsienyje, Lietuvos vadovas kai kurias šalis kažkodėl pamiršta.
„Aktyviai kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus rytuose - Baltarusijoje ir Rusijoje - tačiau iki šiol neišsakėme aiškaus ir nedviprasmiško palaikymo Lenkijos pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių varžymui bei demokratijos siaurinimui ten", - atkreipia dėmesį Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai.
Lenkijoje, kurioje skelbiamos „laisvo nuo LGBT zonos", prieš kurį laiką vyko protestai, kuriuose pareigūnai prieš taikiai protestavusius LGBTQ+ asmenis panaudojo prievartą, o tuo metu G. Nausėda pareiškė su Lenkija sieksiantis bendradarbiauti ir megzti diplomatinius santykius.
Prakalbo apie Rusiją ir Baltarusiją
Pirmadienį išplatintame prezidentūros pranešime skelbiama, kad 46-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijoje kalbėjęs G. Nausėda didžiausią dėmesį ketinama skirti pažeidžiamiausių grupių: vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui ir skatinimui.
Svarbu, kad Lietuva turi ambiciją kandidatuoti ir būti išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022–2024...
Posted by Lietuvos žmogaus teisių centras on 2021 m. vasario 22 d., pirmadienis
„Pats Jungtinių Tautų egzistavimas yra grindžiamas imperatyvia nuostata ginti taiką, žmogaus teises ir teisingumą bei užtikrinti stabilumą ir socialinę pažangą visame pasaulyje", - dėstė prezidentas.
Sakydamas kalbą Žmogaus teisių taryboje, G. Nausėda akcentavo žmogaus teisių pažeidimus užsienyje - Baltarusijoje, Rusijoje - paminėdamas Aleksėjaus Navalno įkalinimą, protestus prieš Lukašenkos rėžimą.
Ar tikrai gins moterų teises?
Prezidentas pabrėžė: „Mes ir toliau tęsime savo veiklą gindami moterų ir mergaičių teises"
Tačiau prezidento pozicija moterų teisių klausimu Lietuvoje prieš kurį laiką buvo kiek aršesnė. Pirmajai poniai Dianai Nausėdienei praėjusiais metais pareiškus, kad 79 proc. mokytojų yra moterys, tačiau rezultatai prasti, viešoje erdvėje nuvilnijo diskusija, į kurią sureagavęs G. Nausėda dėstė: „Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja".
 |
| Ekrano nuotr. |
Tuo metu prezidentas savo žmonos poziciją nuosekliai palaikė.
Be kita ko, pats G. Nausėda yra kritikuojamas ir dėl to, nes prezidentūroje vyksta renginiai, inicijuojami ne kartą homofobišką ir seksistišką poziciją išsakiusių Laisvos visuomenės instituto atstovų.
„Kalbame apie geresnį moterų ir mergaičių teisių užtikrinimą, tačiau 2016 m. Jungtinių Tautų Visuotinės peržiūros metu Lietuvai buvo išsakyta rekomendacija dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Lietuva rekomendaciją priėmė ir įsipareigojo ratifikuoti, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Prezidento pozicijos ir palaikymo šios konvencijos ratifikavimui viešojoje erdvėje trūksta kaip niekada anksčiau", - teigia Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai
Lietuvoje LGBTQ+ asmenys prabyla rečiausiai
Žmogaus teisių aktyvistus stebina, kad žmogaus teises ginti pasiryžęs G. Nausėda visiškai neužsiminė apie LGBTQ+ asmenų padėties gerinimą Lietuvoje, nors šią temą gaubia didelė socialinė įtampa.
Štai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar praėjusiais metais paskelbė apie tyrimą, kuris atskleidė, kad daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų ES beveik niekada arba itin retai atskleidžia, kad yra homoseksualūs, biseksualūs, translyčiai ar interseksualūs asmenys. Lietuvoje šis procentas didžiausias visoje ES – mūsų šalyje net 84 proc. teigia niekada arba itin retai prabylantys apie tai, kad yra LGBTQ+.
61 proc. ES apklaustųjų teigė visada arba dažnai vengiantys viešumoje susikabinti rankomis su tos pačios lyties partneriais. Lietuvoje taip teigė 73 proc. respondentų
Lietuvoje taip pat net 41 proc. apklaustųjų tikino vengiantys tam tikrų vietų bijodami būti užpulti dėl savo seksualinės orientacijos.
Visas kalbos, pasakytos ŽTT, tekstas
Ponios ir ponai,
man didelė garbė kreiptis į Jus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Leiskite pasinaudoti šia proga ir pareikšti didžiausią pagarbą žmogaus teisėms kaip taikos ir saugumo būtinai sąlygai.
Pats Jungtinių Tautų egzistavimas yra grindžiamas imperatyvia nuostata ginti taiką, žmogaus teises ir teisingumą bei užtikrinti stabilumą ir socialinę pažangą visame pasaulyje. Lietuvos vertinimu, Žmogaus teisių taryba yra be galo svarbi bendradarbiavimui stiprinti ir žmogaus teisėms puoselėti. Ji įkvepia mus dirbti siekiant apsaugoti žmogaus teises, nustatyti pažeidžiamumus ir juos šalinti.
Nesutinku su tais, kurie teigia, kad turime sutelkti dėmesį tik į žmogaus teisių normų įgyvendinimą. Dabar yra pernelyg daug žmonių, kurie negali naudotis savo teisėmis dėl naujų iššūkių ar atsirandančių apsaugos spragų. Nė vienas neturėtų būti paliktas nuošalyje! Žmogaus teisės yra universalios, nedalomos ir priklausančios kiekvienam asmeniui.
Deja, tiesa yra ta, kad mes nuolat susiduriame su žmogaus teisių pažeidimais daugybėje šalių visame pasaulyje. Negalima nepaminėti ir dabartinės situacijos Lietuvai artimoje kaimynystėje. Prabėgo daugiau kaip pusė metų nuo suklastotų prezidento rinkimų mūsų kaimyninėje šalyje. Visą šį laikotarpį saugumo pajėgos naudojo brutalų masinį smurtą, nukreiptą prieš taikius protestuotojus, politinę opoziciją, pilietinę visuomenę, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus. Tokie žiaurumai turėtų būti įvertinti tarptautinių organizacijų lygiu. Žmogaus teisių pažeidimus būtina ištirti. Būtina tobulinti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmus.
Mes taip pat stebėjome daug neseniai įvykusių žmogaus teisių pažeidimų. Bandymas nunuodyti Aleksejų Navalną, jo įkalinimas ir teismo procesas, politizuotas žmogaus teisių gynėjo ir istoriko Jurijaus Dmitrijevo teismo procesas ir daugelis kitų pavyzdžių atskleidžia gana niūrų vaizdą. Prie šių pažeidimų turėtume priskirti ir veiksmus, vykdomus neteisėtai aneksuotame Kryme, Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose bei okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose. Lietuva ragina sustabdyti sisteminius tarptautinės teisės pažeidimus bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų institucijomis.
Visuomet bus tų, kurie stengsis apginti šiuos veiksmus, kalbėdami apie tariamai vien tik vidinio ar nacionalinio pobūdžio reikalus. Tačiau turėtų būti aišku, kad negalima žmogaus teisių doktrinos taikyti selektyviai. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad visoms aukoms būtų suteikta veiksminga apsauga. Visi kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn.
Leiskite Jus patikinti, kad Lietuva visada rems stiprų Jungtinių Tautų žmogaus teisių ramstį. Mes aktyviai prisidedame prie visų pastangų išsaugoti taikių susirinkimų ir teisės burtis į asociacijas laisvę visame pasaulyje. 2014–2015 metais, veikdama kaip Saugumo Tarybos nenuolatinė narė, Lietuva pasisakė už žiniasklaidos laisvę ir civilių apsaugą ginkluotų konfliktų metu. Mes taip pat rėmėme įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir moterų įgalinimo principus.
Šiuo metu mano šalis kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybos nares 2022–2024 metų laikotarpiui. Jeigu bus išrinkta, Lietuva skirs dėmesį pažeidžiamiausių grupių: vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktinėse zonose, teisių skatinimui. Mes ir toliau tęsime savo veiklą gindami moterų ir mergaičių teises, žurnalistų saugumą, žodžio laisvę, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, religijos ir įsitikinimų laisvę bei skatindami įtraukti pilietinę visuomenę į tarybos veiklą.
Lietuva sieks, kad šiai tarybai pavyktų įgyvendinti realius pokyčius. Esame pasiryžę ieškoti sprendimų, kurie būtų priimtini visoms dalyvaujančioms pusėms. Tam, kad galėtume ginti žmogaus teises visame pasaulyje, mums reikės intensyvaus bendradarbiavimo. Neseniai priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas pakartotinai prisijungti prie tarybos stebėtojos teisėmis, ketinant siekti visateisės narystės, yra sveikintinas įvykis.
Būdama dabartine UNICEF vykdomosios valdybos pirmininke, Lietuva taip pat sieks užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje. Vaikų įgalinimas, suteikiant jiems lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, yra visos žmonijos geros ateities pagrindas.
Taip pat turėtume skirti daug dėmesio asmenims su negalia, kurie dažnai patiria įvairių formų diskriminaciją. Turėtų būti dedamos didelės pastangos ir imamasi priemonių pakoreguoti mūsų politiką bei didinti informuotumą. Mūsų pagrindinis tikslas – patenkinti asmenų su negalia poreikius, užtikrinant jų visapusišką socialinę integraciją.
Lietuva ir toliau rems žmogaus teisių gynėjus, nes mes tvirtai tikime, kad jų veikla yra laisvos ir demokratinės visuomenės pamatas. Vis dar egzistuoja pernelyg daug nerimą keliančių nužudymų, grasinimų susidoroti ir kitų gąsdinimo formų, nukreiptų prieš žmogaus teisių gynėjus. Visos Vyriausybės turėtų vykdyti savo moralinį ir teisinį įsipareigojimą užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.
Tam, kad galėtume apsaugoti konflikto zonose gyvenančių žmonių teises, mums reikia gyvybingų politinių sprendimų, pašalinančių konkretaus konflikto pagrindines priežastis. Tarptautinei bendruomenei tenka labai svarbus vaidmuo tarpininkaujant, derantis ir įgyvendinant taikius susitarimus.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, mano manymu, didžiausias iššūkis bus sustiprinti įstatymų viršenybę pasauliniu mastu. To nepadarius, žmogaus teisės visuomet gali nukentėti nuo pavojingos destabilizacijos ir erozijos. Taigi, dirbkime kartu, skatinkime įstatymų viršenybę ir kurkime geresnę ateitį visiems pasaulio žmonėms!
Dėkoju