„Nuo ped*rastijos geriausi vaistai – sunkus fizinis darbas (kalba redaguota, - aut. past.)“, – toks vieno Telšių gimnazijos technologijų mokytojo komentaras, parašytas iš jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, sukėlė diskusiją bangą. Komentaro ekrano nuotrauką paskelbęs atlikėjas Ruslanas Kirilkinas klausė, ar šio mokytojo ugdomi mokiniai jaučiasi saugūs.
 |
| Jarmo.net nuotraukų koliažas |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Jarmo.net kreipėsi į Telšių gimnazijos, kurioje dirba šis pedagogas, vadovybę, taip pat – į Telšių rajono savivaldybę. Nusiųsta žinutė ir komentarą parašiusiam mokytojui.
Plačiau su mokyklos vadovybės bei Telšių r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus pozicija galite susipažinti šioje publikacijoje: „Gėjus įžeidęs Telšių mokytojas stos prieš etikos komisiją“
Tuo metu mokytojas į jarmo.net klausimus neatsakė.
Mokyklos tinklalapyje nurodoma, kad šis mokytojas dėsto technologijas, be to, nesunku atpažinti ir mokytojo veidą publikuotose nuotraukose tiek jo „Facebook“ paskyroje, iš kurios parašytas komentaras, tiek gimnazijos tinklalapyje.
Tai – ne pirmas kartas, kai Telšiuose nutinka panašaus pobūdžio incidentas. Dar 2017 metais žiniasklaidą pasiekė informacija iš kitos Telšių mokyklos – Žemaitės gimnazijos – apie tikybos mokytoją, kuri LGBT+ asmenis prilygino kanibalams ir serijiniams žudikams. Negana to, tikybos mokytoja nusprendė papasakoti mokiniams ir apie tai, kaip homoseksualūs asmenys užsiima seksu. Ši pamoka baigėsi skandalu.
Nesuprato, kam skirtas komentaras?
Po R. Kirilkino įrašu kilo diskusija, kam išties buvo adresuotas toks pedagogo komentaras: dalis komentatorių pareiškė, kad galbūt mokytojas kalbėjo ne apie homoseksualius asmenis.
Tačiau R. Kirilkino paskelbtoje ekrano nuotraukoje matyti, kad pedagogas užgaulų komentarą parašė po naujiena apie „Instagram“ žvaigždžių Naglio Bieranco ir Luko Griciaus sužadėtuves. Atsižvelgus į kontekstą, galima išties geriau suvokti, kam buvo skirtas krikščioniškos mokyklos pedagogo komentaras.
Pasipiktino, bet ne visi
„Gėda už tokius pedagogus“, – suskubo pakomentuoti televizijos žurnalistė Sandra Žutautienė.
„Mokytojai su vaikais praleidžia daug laiko, savaime aišku, mokosi iš jų ne tik matematikos ar kitų dalykų, bet ir bendravimo, kultūros, kaip reaguoti į atitinkamus dalykus. Man po šio komentaro kyla klausimas, ko gali išmokyti toks mokytojas. Kam mes patikime savo vaikus?“ – klausė viena „Facebook“ vartotojų.
Tiesa, pasipiktino ne visi. Kiti vartotojai ėmė nuogąstauti dėl esą pažeidžiamos žodžio laisvės bei tariamai bereikalingo viešumo. Kita vertus, teisininkai pabrėžia, kad žmonių teisės nėra absoliučios – jos ribojamos tuomet, kai naudojantis tam tikromis teisėmis kyla grėsmė pažeisti kitų asmenų teises ir laisves.
„Neapykantos kalba yra specifinė – nukreipta prieš visuomenės grupes, žmogų, priklausantį kokiai nors grupei dėl specifinių požymių, kurie yra išvardyti baudžiamajame kodekse: amžius, lytis, rasė, seksualinė orientacija, tikėjimas, politiniai įsitikinimai, kilmė, soc. padėtis ir pan, - žmogaus teisių portalui manoteises.lt yra pasakojusi advokatė Dovilė Murauskienė. - Šie požymiai įstatyme yra išskirti neatsitiktinai, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, diskriminacijos tam tikrų grupių atžvilgiu tendencijas praeityje, dabartinį įtemptą socialinį kontekstą. Daug didesnė tikimybė, kad jei seniau prieš kokią nors grupę buvo nukreipta neapykanta, diskriminacija, tai gali pasikartoti, todėl šios grupės laikomos labiau saugotinomis, pažeidžiamomis, o neapykantos kalba jų atžvilgiu gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius, todėl tai turi būti kriminalizuota“.