Nacionalinis kraujo centras kviečia gelbėti gyvybes ir tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tačiau kraujo duoti norintys neheteroseksualūs vyrai vis dar susiduria su kliūtimis, kadangi dalies jų kraujas yra tiesiog nepriimamas. Užpildę anketą, kurioje privalu nurodyti informaciją apie homoseksualius lytinius santykius, kai kurie neheteroseksualūs vyrai siunčiami namo. Motyvuojama, kad jie turi didesnę tikimybę sirgti ŽIV. Tačiau nejaugi neheteroseksualūs asmenys yra savaime šios ligos nešiotojai?
 |
| Nacionalinio kraujo centro anketoje vyrų klausiama, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Žmogaus teisių aktyvistai atkreipia dėmesį, kad ribojimai turi įtakos tiek homoseksualiems, tiek biseksualiems ar panseksualiems vyrams.
Tad kodėl vyrams, kurie kraujo donoro anketoje pažymi, jog turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, duoti kraujo negalima? Nejaugi jų kraujas prastesnis vien dėl jų lytinės orientacijos?
„Klausimai, kuriuos minite yra LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame kraujo donorų medicininės atrankos klausimyne. Klausimynas sudarytas remiantis 2005 metų Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame tiesiogiai įtvirtintos Europos komisijos direktyvos 2004/33/EB nuostatos", - portalui jarmo.net aiškino VšĮ Nacionalinio kraujo centro l.e.p. Donorystės skyriaus vadovė, gydytoja Ieva Linkevičiūtė.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorė Ieva Laugalytė atkreipė dėmesį į 2011 metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, pagal kurią dokumentai, kuriuose apibrėžti reikalavimai kraujo donorams, neturėtų būti formuojami taip, jog homoseksuali lytinė orientacija tapatinama su „rizikinga seksualine elgsena“.
„Nepaisant to, dabartinis teisinis kraujo donorystės reguliavimas vis dar siunčia visuomenei dvi žinutes: pirma, jog neheteroseksualūs vyrai savaime yra ŽIV ar kitų užkrečiamų ligų nešiotojai ir platintojai, antra, jog su tokiomis ligomis susiduria išimtinai neheteroseksualūs vyrai. Tokia valstybinių institucijų pozicija neabejotinai prisideda prie neigiamų nuostatų šios socialinės grupės atžvilgiu formavimo“, - tikino I. Laugalytė.
 |
| Neheteroseksualūs vyrai, anot ekspertų, yra stigmatizuojami | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė pabrėžė, kad išties svarbu užtikrinti, kad donorų kraujas būtų kokybiškas bei saugus, tačiau rizikos veiksniu turėtų būti laikomas rizikingas seksualinis potencialaus donoro elgesys, o ne jo seksualinė orientacija.
Tuo metu gydytoja I. Linkevičiūtė dėstė, kad vienas iš donorystės uždraudimo kriterijų yra asmenų seksualinė elgsena, dėl kurios kyla didesnė rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, perduodamomis per kraują.
„Vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais, donorystė yra atidedama 4 mėnesiams. Praėjus šiam laikotarpiui, ir neturėjus pakartotinų lytinių santykių, jie gali duoti kraujo. Taip yra dėl to, kad statistiškai tarp vyrų, kurie lytiškai santykiauja su kitais vyrais, yra labiau paplitusi ŽIV infekcija, kurios lango periodas (t.y. laikotarpis po užsikrėtimo, kai nėra galimybės infekciją diagnozuoti 100 proc. tikslumu) yra 4 mėnesiai taikant molekulinius tyrimus“, – tikino ji.
Tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad vyrui pažymėjus, kad jis turėjo lytinių santykių su kitu vyru, nėra atsižvelgiama į tai, jog jo partneris gali būti nuolatinis ir kartu jau kelis metus gyvenanti pora neserga jokiomis ligomis. Neheteroseksualiam vyrui tiesiog parodomos durys nusprendus, jog jis turi riziką sirgti ŽIV ir neįvertinus kitų kriterijų.
I. Laugalytė pasakojo, kad yra šalių, kuriose neheteroseksualūs vyrai, norintys tapti kraujo donorais, nėra stigmatizuojami.
„Nuo šių metų vasaros Jungtinėje Karalystėje įsigalios kraujo donorystės taisyklių pakeitimai, kuriais vadovaujantis kraujo tinkamumas donorystei priklausys nuo donorų seksualinio elgesio. Asmens, norinčio tapti kraujo donoru, bus klausiama, ar per praėjusius tris mėnesius keitė lytinius partnerius, ar turėjo pastovų partnerį. Toks reglametavimo pakeitimas leidžia suprasti, kad visi donorai nepriklausomai nuo jų lyties ar seksualinės orientacijos gali būti potencialūs ŽIV ar kitų infekcinių ligų nešiotojai ir platintojai, neformuojant stigmos neheteroseksualių vyrų atžvilgiu“, - tikino I. Laugalytė.
Tuo metu gydytoja I. Linkevičiūtė akcentavo, jog esą Nacionalinis kraujo centras deda maksimalias pastangas, kad ligoninių pacientams būtų perpiltas saugus ir patikrintas kraujas.
„Homoseksualiems vyrams nėra draudžiama būti kraujo donorais. Džiaugiamės Jūsų iniciatyva kelti visuomenei rūpinčius klausimus. Pažymėtina ir tai, jog esame pradėję diskusiją, kaip kraujo donorystę padaryti dar labiau patrauklią ir priimtinesnę visuomenės atžvilgiu“, - pažymėjo ji.