Vienų meilė švenčiama, o kitų - visuomenės nesuprantama. Apie tai prakalbta sekmadienį surengtoje diskusijoje „(Ne)galėjimas mylėti viešai, drąsiai ir garsiai".
 |
| Zofija Palenta, Violeta Tamelytė ir Tomas Vytautas Raskevičius | Jarmo.net koliažas |
Vienas iš diskusijos organizatorių Laurynas Kryžauskas tikino, kad LGBTQ+ meilės tema - aktuali ir reikalinga. „Apie tai kalbėti būtina, <...> labiausiai norime supažindinti tuos žmones, kurie nesidomi ta tema, nežino, kodėl LGBTQ+ žmonės kalba", - kalbėjo jis.
L. Kryžauskas tikino tikintis, kad visuomenė pasikeis, bet būtina nuolat kalbėti. Anot jo, pagrindinė problema išlieka nežinojimas, baimė, nesupratimas.
„Metas politikais tapti patiems"
Diskusijoje dalyvavęs seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius tikino, kad būtent LGBTQ+ aktyvizmas jį ir atvedė į didžiąją politiką.
Anot jo, tai, kas šiuo metu vyksta - prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipti pasisakymai, net rašomos peticijos - tik liudija, kaip svarbu politiniame lygmenyje atstovauti LGBTQ+ bendruomenę.
Teisę studijavęs politikas teigė, kad remdamasis teisinėmis žiniomis pradėjo kovoti už LGBTQ+ asmenų teises. T. V. Raskevičius džiaugėsi, kad pavyko sukurti tokią teismų praktiką, kad teismuose galima kur kas lengviau pasikeisti dokumentus.
T. V. Raskevičius taip pat atstovavo homoseksualių vaikinų porą Europos žmogaus teisių teisme, o praėjusiais metais ta byla buvo laimėta.
 |
| T.V.Raskevičius | Facebook nuotr. |
Tačiau padėti kiekvienam teisiniu keliu - sunku, gal net neįmanoma. Bet politika, anot T. V. Raskevičius, yra įrankis, kuris gali padėti visuomenei, o joje vykstantys pokyčiai vienu metu apima daugybę žmonių.
„Jeigu politikai mūsų negirdi, metas politikais tapti patiems", - kalbėjo T. V. Raskevičius.
Anot jo, ir anksčiau seime buvo homoseksualios orientacijos asmenų, pavyzdžiui, Rokas Žilinskas, bet jis niekada esą nebuvo tas politikas, kuris principingai pasisakytų apie LGBTQ+ asmenų teises.
Anot T. V. Raskevičiaus, skirtingos tapatybės žmonės prisideda prie visos visuomenės ir politikos formavimo, deja, nėra suprantama, kad įvairūs žmonės gali būti renkami į politines pareigas. O politikams, kurie pasisako už LGBTQ+ teises, net yra daromas spaudimas.
Tačiau T. V. Raskevičius teigė besitikintis, kad pokyčius įgyvendinti vis tiek pavyks. Pirmasis ryškus ženklas - seime pavasarį pradėti svarstyti partnerystės įstatymą.
„Šiuo metu Europos sąjungoje yra tik 6 valstybės, kurios nesuteikia galimybės tos pačios lyties asmenų poroms įteisinti savo santykių teisiškai", - pabrėžė T. V. Raskevičius.
Jis tikino besiviliantis, jog Lietuva netaps valstybe, kuri tokią galimybę savo piliečiams suteiks tik paskutinė.
Bijo net domėtis
Socialinė darbuotoja, LGL savanorė Violeta Tamelytė tikino, kad kai žmonės prabyla, jog yra kažkokios bendruomenės, pavyzdžiui, LGBTQ+ nariai, kiti juos pradeda vertinti pagal vis dar vyraujančius stereotipus. Tad išties tokiu vertinimu susiduria ir nemažai LGBTQ+ asmenų. Dalis jų vien dėl stereotipų yra atstumiami.
„Jeigu žmogus man atskleidžia save, tai, kas kitus žmones atstumia, man tai yra dovana. <...> Svarbu pažinti žmogų ir neklijuoti etikečių", - kalbėjo V. Tamelytė.
V. Tamelytė savanoriauja LGBTQ+ platformoje ir padeda tiek jaunimui, tiek LGBTQ+ asmenų artimiesiems ar su šiais žmonėmis susiduriantiems specialistams suprasti šią tematiką.
 |
| Violeta Tamelytė | Ekrano nuotr. |
V. Tamelytė pabrėžė. kad daugybė žmonių nedrįsta kalbėti, jaučiasi vieniši, mato standartus, kaip neva turi būti, bet jie gali jaustis, kad yra kitokie. Deja, ne visi net drįsta ieškoti informacijos ir užauga be žinių. V. Tamelytė įsitikinusi, kad metas tai keisti. Anot jos, priimti patį save - labai svarbu.
„Kai man tai nutiko, vidinis balsas sakė, kad reikia tuo dalintis. <...> Noriu pateikti tai iš pozityvios pusės. Nėra taip, kad mus vien skriaudžia. Yra ir kita pusė. Yra kaip taisyklė, kad vyresni žmonės rečiau tai supranta. Bet yra vyresnė kolegė, kuri padėkoja, kad apie tai kalbu", - džiaugėsi moteris.
Bet V. Tamelytė teigė, kad darbe yra susidūrusi su neigiamu kolegų vertinimų. Viena kolegė net sukūrė įstoriją, kad V. Tamelytė priekabiavo prie kitos kolegės.
„Nuslūgus pykčiui supratau, kad žmogus kuria tas istorijas tiek stiprias, kiek pats yra pažeistas", - kalbėjo moteris.
Gyvenimo pamokos
Tuo metu 24 metų translytė Zofija Palenta, dirbanti žurnaliste, savo straipsniuose dalinasi tranzicijos kelione ir be baimės kalba apie problemas, su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė.
„Turbūt mano pasaulis labai dvilypis: vienos mano veiklos žinomos internete, o kitas mano gyvenimas - tiesiog Londone. Ir man to reikia, nes Lietuvoje esu vieša ir kalbu apie opius ir svarbius dalykus, ir džiaugiuosi, kad turiu atstumą su tais žmonėmis, kuriems kalbu", - sakė Z. Palenta.
 |
| Zofija Palenta | Ekrano nuotr. |
Mergina kalbėjo, kad kilo iš Kybarų, pasienio miestelio, augo labai gražioje vietoje tarp laukų ir ežerų, turėjo mylinčią mamą ir senelius, bet kartu tarytum suprato, jog negalėjo sau prisipažinti, kas ji yra.
Anot jos, viešoje erdvėje vis dar kalama į galvą taisyklė, kad LGBTQ+ asmenys yra nenormalūs.
„Visuomet turėsiu mažytę baimę būti savimi ir neapykantą sau, nes mane taip mokė. Pavyzdžiui, per biologijos pamoką kalbant apie homoseksualių asmenų meilę mokytoja nusijuokdavo. Bet kai buvau vyresnė paauglė, identifikavau save kaip vaikiną gėjų. <...> Šeimoje buvo sunku, nes artimiesiems buvo sunku mus (su broliu, - jarmo.net.) priimti", - kalbėjo Z. Palenta.
Z. Palenta pabrėžė, kad translyčiams žmonėms labai svarbūs yra tie momentai, kai jie gali gyventi gyvenimą tokį, kokį nori.
Sukūrusi savo dienoraštį, Z. Palenta pradėjo dalytis savo mintimis, dvejonėmis. Atvykusi į Londoną, ji norėjo leisti sau gyventi ir žydėti, bet nepažinojo didelio miesto gyvenimo. Mergina bijo ir to, kad būdama translyte niekada nebus mylima, tad darė klaidų santykiuose. Bet susipažinusi su visuomenėje vyraujančiais stereotipais ir sustiprėjusi emociškai, ji ėmė kalbėti apie problemas ir pamokas, kurias išmoko.
„Kalbėdama apie savo išgyvenimus norėjau kitiems žmonėms parodyti, ką patiria translyčiai asmenys", - sakė Z. Palenta.
Emigruoja dėl neužtikrinamų teisių
Lietuvai neužtikrinant LGBTQ+ asmenų teisių, dalis žmonių emigruoja. Z. Palenta tikino raginanti translyčius taip lengvai nepalikti Lietuvos ir kovoti, bet sutiko, kad būna, kai nėra pasirinkimo.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar nėra numatyta hormonų terapijos, labai nejauku kreiptis į policiją, jeigu esi LGBTQ+ asmuo.
„Dėl savo apsaugos norisi gyventi į tą vietą, kurioje galėtum jaustis saugus dabar, o ne po 30 metų", - sakė Z. Palenta.
Seimo narys T. V. Raskevičius teigė pastebėjęs, kad jo daug draugų gyvena užsienyje, kuria šeimas, bet jų Lietuvoje nėra.
„Apmaudu ir liūdna, kita vertus, Lietuvoje mes diskutuojame, kad vyksta progresas. <...> Esą reikėjo tik 10 metų ir pasiekėme progresą. Tai išties valstybės požiūriu trumpas metas, bet jauno žmogaus požiūriu - tai ilgas laikas ir tas LGBTQ+ asmenų gyvenimas tarytum eina pro šoną", - kodėl LGBTQ+ asmenys emigruoja, kalbėjo T. V. Raskevičius.
Tuo metu socialinė darbuotoja V. Tamelytė teigė, kad jos daugelis pažįstamų yra Lietuvoje, dalis merginų porų kartu sukūrė šeimas. „Visiškai priešinga patirtis", - kalbėjo ji.
V. Tamelytė teigė neseniai sulaukusi klausimo, kodėl ji vis dar Lietuvoje. „Jeigu mes visi išvažiuosime, kas tada liks? Tada progresas vyks ne dešimtmečiais, bet penkiasdešimtmečiais ir dar išsitęs", - neabejojo ji.