Tauragės apskrities policija skelbia, kad pareigūnus internete agurkais pavadinęs jaunuolis bus nubaustas bauda. Deja, teisėsaugos reakcija į įžeidinėjimus ar net neapykantos kurstymą prieš pažeidžiamas visuomenės grupes išlieka ne tokia principinga: pavyzdžiui, homoseksualius asmenis žudyti, deginti ar žaloti raginantys komentatoriai lieka nenubausti. „Lietuvos teismų sprendimai siunčia žinutę, kad neapykantos nusikaltimai nėra baudžiami", - liūdnai konstatavo Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Pranešimų - daug daugiau
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Aušra Sadauskienė teigė, kad šiuo metu pareigūnai stebi išaugusį pranešimų apie neapykantos kalbos atvejus skaičių.
„Pranešimų, susijusių su neapykantos kalba, gaunama ryškiai daugiau nei praėjusiais metais. Stebimas padidėjimas", - teigė A. Sadauskienė.
Gali būti, kad tai lėmė pandemija, ilgesnis vartotojų laiko praleidimas internete.
A. Sadauskienė skaičiavo, kad praėjusiais metais užregistruota 50 nusikalstamų veikų, susijusių su neapykantos kalba. Vis tik tiriant neapykantos kalbos atvejus susiduriama su kliūtimis - bylos teismų nepasiekia arba net nepradedami ikiteisminiai tyrimai.
 |
| Lietuvos žmogaus teisių centro vizualizacija |
Vieno komentaro nepakanka
Europos žmogaus teisių fondo projektų vadovė Monika Guliakaitė diskusijoje teigė, kad atlikus tyrimą apie neapykantos kalbas ir nusikaltimus, paaiškėjo, jog Lietuvos teismai yra suformavę tam tikrą praktiką.
„Problema ta, kad neapykantą kurstantis komentaras, jeigu jis pavienis, tai jis nėra pavojingas įstatymo saugomoms vertybėms ir už jį minėta taikoma baudžiamoji atsakomybė", - apie teismų poziciją kalbėjo M. Guliakaitė.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris parašo komentarą apie tai, jog reikėtų tam tikrą visuomenės grupę, pavyzdžiui, homoseksualius asmenis, žudyti, liks nenubaustas, nes neparašė antro ar trečio panašaus turinio komentato.
„Asmenims, kuriems nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, nėra taikoma ir jokia kitokia, tad jie lieka nenubausti", - apie tai, jog nėra tinkamai sutvarkyta įstatyminė bazė, kalbėjo M. Guliakaitė.
Anot jos, neapykantos kalba yra teorinė sąvoką, kurios baudžiamajame kodekse tiesiog nėra, o plačiausiai ji aprašyta generalinio prokuroro rekomendacijose.
 |
| Kairėje pusėje esantys komentarai, teisėsaugos vertinimu, nenusipelnė atsakomybės ir dėl to Lietuva pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme, tačiau pareigūnus pavadinęs agurkais jaunuolis atsakomybės neišvengs | jarmo.net koliažas |
Lietuva pralaimėjo bylą
Anot M. Guliakaitės, tiriant neapykantos kalbos atvejus suformuoti kriterijai, pagal kuriuos kurstytojas turi parašyti ne vieną, o kelis komentarus, yra ydingi ir trukdo taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Į tokią ydingą praktiką dėmesį atkreipė ir Europos žmogaus teisių teismas, praėjusiais metais priėmęs Lietuvai nepalankų sprendimą byloje „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą".
Teismas pasisakė, kad komentarų skaičius gali būti aplinkybė, į kurią reikėtų atsižvelgti skiriant bausmę, tačiau jokiu būdu neturėtų būti taip, kad asmuo teisėsaugos institucijų liktų tiesiog nenubaustas.
Sukūrė alternatyvią platformą
Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Agnė Pakšytė kalbėjo, kad dalis asmenų, nukentėjusių nuo neapykantos kalbos, nebepasitiki teisėsaugos institucijomis, be to, susiduriama su pagalbos nukentėjusiesiems prieinamumu.
Dėl to buvo sukurta alternatyvi pranešimų platforma - daugiaumeiles.lt
„Žmonės linkę naudotis neformalia pranešimo platforma, nes bendruomenių, patiriančių neapykantą, santykiai su teisėsauga tampa komplikuoti", - akcentavo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.
Platformoje, sakė A. Pakšytė, asmeniui rekomenduojama surinkti kaip įmanoma daugiau ekrano nuotraukų: ne tik komentarų, bet ir komentuojančio asmens profilio informaciją, draugų sąrašą, kitas aplinkybes.
Pranešime nurodytos aplinkybės, jeigu asmuo sutinka, būna perduodamos ir teisėsaugos institucijoms.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Nuo spalio mėnesio daugiaumeiles.lt platformoje sulaukta daugiau nei 30 pranešimų. „Didelė dalis jų - pranešimai apie incidentus, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip neapykantos kalba", - sakė Agnė Pakšytė.
Dėl dviejų pranešimų pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienas jų susijęs su socialiniuose tinkluose paviešintu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota niekinama LGBTQ+ vėliava.
Atsisako pradėti tyrimus
„Gauna pranešimai per nevyriausybinių organizacijų platformas turi būti atitinkamai įvertinami", - sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė A. Sadauskienė
Vis tik nutarimų atsisakyti pradėti tyrimą priimama tikrai nemažai. „Šie sprendimai gali būti skundžiami prokurorui, vėliau - teismui", - pažymėjo pareigūnė.
A. Sadauskienė pabrėžė, kad policijos atsisakymus pradėti tyrimus dažniausiai ir lemia suformuota nacionalinių Lietuvos teismų praktika.
Svarbu šviesti visuomenę
Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė apgailestavo dėl tokios situacijos ir teigė, kad bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ketinama dviejų metų laikotarpyje vykdyti kur kas aktyvesnį visuomenės švietimą apie neapykantos nusikaltimus.
Anot jos, visuomenės požiūris atlieka svarbų vaidmenį, nes joje ir vyksta neapykantos kalbos sklaida, tad tik aktyviais visuomenės narių veiksmais eina ją užkardyti.
G. Ramanauskaitė teigė, kad atlikus apklausą paaiškėjo, kad dalis žmonių baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą laiko pasikėsinimą į žodžio laisvę ir nemano, kad asmenys dėl jų turėtų būti baudžiami.
„Švietimas - dalies problemų sprendimo būdas", - įsitikinusi ji.
