Policija šių metų pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl socialiniuose tinkluose pasirodžiusio vaizdo įrašo, kuriame apšlapinama ir padegama vaivorykštės spalvų vėliava bei rašoma apie „nekintančias vertybes". Kol kas žmogaus teisių aktyvistai tyrimą vertina atsargiai - gerai, kad jis pradėtas, tačiau dar nežinia, ar nebus nutrauktas.
 |
| Jarmo.net koliažas |
„Turime suprasti, kad šis įrašas turi vieną tikslą: norima pažeminti ne tik konkretų asmenį, bet ir visą bendruomenę. <...> Įkeltas siekiant įbauginti visą bendruomenę", - portalui jarmo.net kalbėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
Anot jo, visuomenei tarytum parodoma, kaip galima elgtis su asmenimis, kurie priklauso LGBTQ+ grupei.
„Kitą kartą vietoj vienos vėliavos gali būti ir kita ir mes suprantame, kad ribos yra peržengtos. Deja, mano manymu, dar mėginama ieškoti, ar tos vėliavos išniekinimas susijęs su LGBTQ+ bendruomene. Tarytum su ja galima elgtis laisviau. Aš labai tikiuosi, kad tyrimas, kuris pradėtas, bus sėkmingai užbaigtas ir perduotas teismui. Lietuvoje dažnai tyrimai pradedami, bet yra nutraukiami", - apgailestavo V. Simonko.
Kelia baimę
Apie tai, kad apšlapinta vėliava nėra vien tik pokštas, už kurį vertėtų atleisti, prabilo ir kitas pašnekovas.
-Kuo iš esmės yra pavojingi tokie veiksmai, kai yra sudeginama LGBTQ+ vėliava? - jarmo.net paklausė Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovo Artūro Rudomanskio.
-Iš lrt.lt publikuoto straipsnio ir socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo yra aišku, kad visuomenei buvo pateikiama išimtinai itin neigiama informacija apie homoseksualius asmenis. Šiame veiksme yra aiškiai atribojami 2 dalykai: trypiama, apšlapinama, deginama LGBT vaivorykštės vėliava ir iniciatorių įvardijamos „tikrosios nekintančios vertybės“, kurias privalu ginti.
 |
| Artūras Rudomanskis | tja.lt nuotr. |
Tokios iniciatyvos autoriai savo veiksmais vienareikšmiškai leidžia suprasti, kad būtent LGBTQ+ asmenys ir yra tie neverti pagarbos ir lygių teisių, nuo kurių reikia „gintis“. Vaivorykštės vėliava yra laikoma LGBTQ+ asmenų simboline vėliava, dažniausiai naudojama įvairiuose renginiuose už LGBTQ+ teises ar tiesiog kaip taikos ir tolerancijos simbolis. Todėl jos sutrypimas, apšlapinimas ir sudeginimas yra akivaizdi neapykantos išraiška ne tiek pačiai vėliavai, bet asmenims, kuriuos ši reprezentuoja.
-Kokią žalą tai daro visuomenei?
-Tokio neapykantos akto iniciatoriai degindami vaivorykštės vėliavą akivaizdžiai ne tik suskirsto visuomenę į „mes“ ir „jie“ siekdami parodyti, tarsi Lietuvos LGBT asmenys yra ne šios visuomenės nariai. Ir proaktyviais veiksmai rodo kaip reiktų su jais susidoroti – trypti, šlapinti, deginti.
Turint omenyje, kad Lietuvos visuomenė pasižymi itin didele netolerancija LGBT+ asmenų atžvilgiu bei nepakantumu ir netgi pritarimu neapykantos nusikaltimams (pvz., po tragedijos Orlando klube, kuriame buvo nušauta daug homoseksualių asmenų, pasirodė nemažai komentarų, palaikančių tokį poelgį), Lietuvos Respublika ne kartą yra sulaukusi pastabų dėl abejingumo neapykantos nusikaltimams ir neapykantos komentarų iš tarptautinės bendruomenės. Taigi tokio pobūdžio grasinimai, kurie išreikšti socialinių tinklų vaizdo įraše, man yra itin bauginantys, įtikinantys savo realumu, dėl ko kaskart suabejoju savo saugumu.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
-Ar Jums tai sukelia baimę?
-Dėl tiesiogiai į fizinį smurtą nukreipto video turinio, man asmeniškai visada kyla nejaukumas. Nes viešojoje erdvėje nebaustinas neapykantos skleidimas iš internetinių platformų gali materializuotis ir fiziniais veiksmais.
-Policija šiuo metu dėl tokių veiksmų atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Kaip manote, kokia yra tikimybė, kad byla pasieks teismą?
-Lietuva, nors ir įtvirtinusi savo teisės aktuose baudžiamąją atsakomybę už neapykantos nusikaltimus (neapykantos kalbą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimą), šiuo reguliavimu neužtikrina veiksmingų teisinės apsaugos priemonių.
Tai rodo nustatytų teisių gynybos priemonių neefektyvumą. Vien baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus teisinis įtvirtinimas nėra pakankama apsauga nuo neapykantos ir smurto grėsmės. Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti, jog tokios teisės būtų įgyvendinamos praktikoje ir būtų efektyvios, o ne tik teorinės ir neveikiančios realybėje. Visgi aš noriu tikėti, kad Lietuvos teisėsauga atliks savo darbą tinkamai, - kalbėjo A. Rudomanskis
Policija atlieka tyrimą
Nors žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tyrimas pradėtas ir siekiama nustatyti vaizdo įrašą įkėlusio asmens, taip pat jame užfiksuoto asmens tapatybę, daugiau detalių nepateikiama. Jarmo.net nusprendė pasidomėti, ar jau nustatyti asmenys ir jeigu taip - ar jie jau dalyvavo apklausose, ar jiems pareikšti įtarimai.
 |
| Lietuvos policijos nuotr. |
„Dėl minėto atvejo Vilniaus m. 3-jame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str.", - trumpai informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja ir patarė daugiau informacijos klausti prokuratūroje.
Tačiau ir prokuratūros atstovai situacijos detaliai komentuoti nėra linkę.
„Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 1 d.) buvo pradėtas š. m. vasario 5 d. policijos įstaigoje gavus pranešimą, jog 2021-01-05 socialinio tinklo "Facebook" vienoje grupėje asmuo įkėlė vaizdo įrašą, kuriame galimai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos. <...> Detalesnė informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą šiuo metu neteikiama", - atsakyme raštu dėstė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Jarmo.net duomenimis, ikiteisminį tyrimą prižiūri prokuroras Benediktas Leisys.
