Valentino diena mane pasitinka vieną. Regis, jie ateina į mano gyvenimą ir išeina. Ir dažniausiai lieku vienas su savimi, kad išmokčiau pamilti save. To mane išmokė Benas (vardas pakeistas). Jis paliko manyje jausmą, kad šita pabaiga teikia vilties. Tai buvo pirmasis išsiskyrimas, kuris man neatrodė toks skaudus. Ir po to visi likę išsiskyrimai mane daugiau mokė nei skaudino.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Evaldas
Su Benu susipažinome grinderyje. Dažniausiai iš jų išgirstu vis tas pačias frazes: „Nežinau, kodėl čia esu", „Žadu išsitrinti", „Visi tik sekso nori, tai...", „Nieko gero". Juokinga, nes juk dažniausiai puikiai visi žino, kodėl jie ten yra, ir tikrai susirinko ne maldų pakalbėti. Vieni nori tik sekso, kiti daugiau. Paprasta. Ir nereikia kaltinti kažko, kad kažkas neįtinka. Tiesiog ieškok, kol rasi.
Benas tokių frazių nerašė. Tad pradėjome draugiškai kalbėti apie mudviejų pomėgius. Benas mėgsta fotografiją. Taip pat tapo ir rašo. Jis meniškas vaikinas. Taip sutapo, jog tuo metu studijavau fotografiją, todėl radome daug bendrų temų. Radę kalbą, apsimainėme instagramo profiliais ir pokalbis persikėlė ten.
Jis žavėjo mane savo paslaptingumu ir kartu - paprastumu. Ir tuo, kad jam buvo įdomu tai, ką aš veikiu, kokie mano tikslai ir svajonės.
Nusprendėme susitikti. Savaitgalį jis vien dėl manęs trenkėsi į kitą Lietuvos galą. Jaudinausi. Nežinojau, ką daryti. Ar apkabinti? O gal iškart pabučiuoti? Ar tiesiog pasisveikinti? Ar galiu jį liesti?
Kai jį pamačiau, nutirpo kojos, rankos. Veide pasirodė šypsena, kurios negalėjau numalšinti. Atrodė, nevaldžiau savo kūno. Benas, panašu, atrodė gana atsipalaidavęs. Vėliau sakė, kad buvo labai miela, kai pasisiūliau panešti jo bagažą.
Vakarieniavome namuose. Kalbėjome. Mes patikome vienas kitam ir tai jautėsi. Nes flirtavome. Dievinu tą priėjimą prie žmogaus. Rankų judesius, kūno kalbą, akių kontaktą, švelnų prisilietimą. Tikriausiai taip ir įsileidau jį į savo širdį. Per tas dvi praleistas dienas mačiau jo gražią pusę.
Taip jau nutinka, kad santykių pradžia visuomet būna graži. Tačiau vėliau pajutau, kad kartu Benas buvo vaikinas, kuris turėjo rimtų trūkumų. Po poros savaičių, jam vėl eilinį savaitgalį atvažiavus pas mane praleisti laiko, naktimis jis imdavo nemiegoti su kažkuo chatindamas ir kartais tapdavo itin šaltas - aš jį glaustydavau, o jis grubiai nuimdavo mano rankas nuo savęs. Ir nieko nesakydavo. Ir tai mane be galo skaudino. Atsikėlęs ryte vėl būdavo švelnus.
Per porą draugystės mėnesių pastebėjau, kaip sparčiai keitėsi jo nuotaika. Vieną akimirką - irzlus, kitą - ramus ir šiltas.
O štai vieną kart pažvelgęs į mano darytą nuotrauką jis man pasakė:
-Tavo rankos kažkokios kreivos, nemoki gerai fotkinti.
Įsiskaudinau. Ne dėl to, kad jam pasirodė, jog mano nuotrauka negraži, o dėl to, kaip jis tą pasakė. Tarytum specialiai norėdamas mane pažeminti, įskaudinti ir pats pasijusti viršesniu.
Benas, atvažiavęs pas mane, būdavo, vakarais išeidavo susitikti su „draugais". Vienas. Aš tapau jam nereikalingas. Grįždavo naktimis ir krisdavo į lovą. Nujaučiau, po kokio susitikimo jis grįždavo.
Analizuodavau mūsų santykius. Kas jam nutiko ir kodėl aš anksčiau to nemačiau? Norėjau, kad tai pasibaigtų. Regis, tapo pernelyg sunku tikėtis, kad tai laikina ir Benas pasikeis.
Antrasis mūsų santykių mėnuo buvo šaltas kaip sausis. Bet koks nuoširdumas - dirbtinis. Tuo pačiu metu bijojau, kad praradęs jį, pulsiu į dar didesnę duobę, nes vėl liksiu sudaužyta širdimi.
Bet nutiko priešingai.
Vieną vakarą sukaupiau visą drąsą ir parašiau jam, kad viskas baigta.
-Ok, ate, - atsakė jis trumpai.
Nepanašu, kad jam labai rūpėjau. Tad spjoviau į jį. Ir kai mūsų santykiai nutrūko, pasijaučiau laisvas. Mūsų išsiskyrimas prilygo šventei. Tą vakarą jaučiausi geriau nei įprastai. Įsipyliau taurę vyno. Įsijungiau muziką. Šokau vienas kambaryje.
Nusprendžiau, kad prieš kurdamas pilnaverčius santykius, turiu visų pirma atrasti ramybę savyje. Neieškoti pilnatvės kituose, nes jie negali man jos pilnai suteikti. Ir reikėtų neįsikibti į žmones, kurie skaudina labiau nei sukelia meilės jausmą. Nes tai toksiški santykiai.
Po išsiskyrimo su Benu turėjau keletą vaikinų, bet pajutęs, kad tam tikras elgesys man kelia diskomfortą, nebijodavau jiems to pasakyti. O jie elgtis taip, kad nesukeltų man skausmo, nenorėjo, todėl tiesiog juos mesdavau. Mesdavau, nes žinodavau, kad savojo dar nesuradau. Ir kad kažko pabaiga yra nauja pradžia.
Su Valentino diena!
