Klaipėdiečio Kirilo Šnežko (23 m.) socialinio tinklo „Facebook” profilį puošia nuotrauka, kurioje vaikinas laiko vaivorykštės spalvomis išmargintą plakatą, o ant jo parašyta: „Ne diskriminacijai”. Būtent skelbdamas šią nuotrauką Kirilas nusprendė amžiams ir visiems laikams prisipažinti draugams, šeimai ir pažįstamiems, jog yra homoseksualus.
 |
| Kirilas | Asmeninio archyvo nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Žvelgdamas į šią nuotrauką, vaikinas prisimena praėjusiais metais vykusias LGBTQ+ eitynes „Vilnius Pride”. Būtent jose klaipėdietis ir yra užfiksuotas.
Kirilas įsitikinęs, kad pagaliau metas garsiai kalbėti apie tai, kad ir Lietuvoje yra LGBTQ+ asmenų, kuriems reikalingas palaikymas bei supratimas. Diskriminacijos ledus tirpdyti metas dabar, o ne kada nors ateityje, kai neva visuomenė tam pasirengs. Nes esą jeigu nebus kalbama dabar, ateityje LGBTQ+ engimo problema tikrai nebus išspręsta.
 |
| Kirilas 2020 metais vykusiose LGBTQ+ bendruomenės eitynėse | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Viską turėjau išmokti pats”
Pasakodamas apie savo vaikystę, Kirilas teigė svajodavęs turėti mylimą šeimą ir pamiršti skaudžius įvykius. O jų išties būta.
„Mano vaikystė buvo gana skaudi. Tėvai išsiskyrė, kai man buvo vos 8 metai. Tai buvo labai sunkus momentas gyvenime. Likau su tėvu, o jis turėjo dirbti tam, kad abu išgyventume. Tad likau vienas ir viską turėjau išmokti pats. Man be galo trūko mamos. Pamenu save dažnai verkiantį. Aš svajodavau turėti mylimą šeimą”, – jautriai kalbėjo vaikinas.
Jis teigė, kad savo seksualinę orientaciją suprato gana anksti. „Supratau, kad man patinka vaikinai. Deja, tačiau rodėsi, kad tai blogai. Pasislėpiau labai tolimame krašte”, – apie tai, kaip nusprendė bėgti tarytum pats nuo savęs, pasakojo klaipėdietis.
Pamokoje patyrė gėdą ir patyčias
Kirilas teigė, kad atsiskleisti bijojo iki kol sulaukė pilnametystės. Baimę dar labiau paskatino ir etikos pamokoje iš kito mokinio išgirstas įžeidus žodis, kuriuo buvo apibūdintas Kirilas.
Tačiau vietoje to, kad pamoką vedusi mokytoja paauglius sudrausmintų ir nutrauktų patyčias iš vaikino, ji kažkodėl susidomėjo paties Kirilo orientacija.
„Mokytoja paklausė, ar tai tiesa, jog esu gėjus. Pasakiau, kad ne, tačiau buvo labai didelė gėda”, – sakė jis.
 |
| Kirilas teigia, kad būtina kovoti už savo teises | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Deja, tačiau tokių istorijų, anot jo, ne viena, nes ir kiti LGBTQ+ moksleiviai ugdymo įstaigose patiria patyčias, pažeminimą ir gėdą, nors ir yra to nė kiek nenusipelnę.
„Kam jums tie paradai?”
Pirmą kartą apie savo orientaciją Kirilas prabilo būdamas 19-kos metų. Anot jo, geriausiai LGBTQ+ asmenis supranta tik kiti LGBTQ+ žmonės. Todėl ir jis pirmą kartą apie tai, jog yra homoseksualus, pasakė lesbietei merginai.
„Tuomet, kai tai įvyko, aš ją pažinojau tik kelias valandas. Nežinau, kas atsitiko, bet supratau, kad galiu jai atsiskleist. Buvo naktis, mes sėdėjome mašinoje ir aš tai pasakiau. Iki šiol mes palaikome ryšį”, – sakė klaipėdietis.
Anot jo, LGBTQ+ žmogui yra svarbu apie save kalbėti ir nors homofobiškai nusiteikę asmenys to nesupranta, tačiau atsiskleidimas yra procesas, skatinantis teigiamus pokyčius.
„LGBTQ+ žmonės turi parodyti, kad jie egzistuoja, nes tik taip gali tirpti nepagrįstos baimės. Deja, tačiau dalis visuomenes nesupranta, kam, pavyzdžiui, yra reikalingos LGBTQ+ eitynės. O tai – tik protestas, pasipriešinimas prieš diskriminaciją, kurią LGBTQ+ asmenys patiria. Be to, atsikleisdami LGBTQ+ asmenys sako: „Mes esame”. Galbūt jeigu tokius žmones būčiau matęs jau vaikystėje, savimi būčiau pasitikėjęs daug labiau”, – svarstė vaikinas.
Kirilas sakė, kad ir pats kurį laiką nesuprato „tai kam tie paradai”, tačiau po atsiskleidimo daug kas pasikeitė.
„Patyriau pirmą meilę, susiradau draugų ir vaikiną. 2020 metais Vilniuje pirmą kartą išdrįsau sudalyvauti eitynėse. Emocijos puikios. Galima eiti susikibus rankomis gatve ir niekas į tai nereaguoja piktai. Man tai stebuklas. Būtent po tos dienos nusprendžiau nebebijoti”, – kalbėjo vaikinas.
Dar laukia daug pokyčių
Nors Lietuvoje egzistuoja įstatymai, kuriais draudžiama neapykanta LGBTQ+ asmenų atžvilgiu, žmogaus teisių aktyvistai pastebi, kad realiai LGBTQ+ asmenys po patirtų neapykantos nusikaltimų, kai kreipiasi į teisėsaugos institucijas, reikalingos pagalbos sulaukia ne visada. Pagal statistiką, neapykantos nusikaltimų Lietuvoje yra mažiau nei Vakarų Europoje.
Kaip tokią situaciją vertina Kirilas? „Aš tikiu, kad ji pasikeis. Vyriausybė turi užsibrėžti tikslą išspręsti šią problemą. O aš irgi artimu laiku ketinu įgyvendinti kelias pro-LGBTQ+ iniciatyvas. Teigiamos emocijos ir LGBTQ+ draugų palaikymas mane skatina judėti pirmyn”, – pasakojo jis.
Anot jo, dar mokyklose besimokančiam jaunimui svarbu išaiškinti, kad yra svarbu ugdyti savyje toleranciją žmonės, kurie yra skiriami tautybės, lyties, amžiaus ar orientacijos pagrindais.
Apie tai, kad LGBTQ+ asmenys irgi yra Dievo vaikai ir juos reikia mylėti tokius, kokie jie yra, prabilo ir popiežius Pranciškus. Deja, tačiau, Kirilo įsitikinimu, kol kas LGBTQ+ bendruomenė ir Katalikų bažnyčia Lietuvoje sunkiai randa viena su kita kalbą.
„LGBTQ+ asmenys yra nusivylę religija. O aš pats esu ateistas”, – savo santykį su religija apibūdino vaikinas.
Anot jo, svarbu ir tai, kad LGBTQ+ žmonės taptų vieningi, nes jie gali būti didelė jėga, keičianti visuomenę.