Kanibalai, serijiniai žudikai, juos reikėtų gydyti - tokias frazes yra girdėję moksleiviai Lietuvos mokyklose, kai mokytojai prabildavo apie LGBTQ+ asmenis. Tiesa, pedagogų požiūris taip pat skiriasi: mokiniai pasakoja, kad dalis jų yra itin tolerantiški ir palaikantys. Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė apgailestavo, kad visuomenėje tvyranti netolerancija atsiskleidžia ir dalies jos kolegų pasisakymuose ir net veiksmuose.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Moksleivių išpažintys
Tai, kad dalis mokytojų pasiduoda visuomenėje vyraujančiai neapykantos atmosferai, patvirtina ir mokiniai.
Vasario mėnesį Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos technologijų mokytojo parašytas galimai neapykantą kurstantis komentaras socialiniuose tinkluose paskatino diskusiją, ar pedagogai neįžeidinėja ir LGBTQ+ mokinių pačiose pamokose.
„Viena mokytoja tiesiai pasakė pamokoje, kad homoseksualūs žmonės nebus šeima. Kita mokytoja išmetė mane iš pamokos dėl mano orientacijos pasakiusi frazę ,,nusiimk savo šitus marškinius ir atrodyk pagaliau kaip mergina", - ką teko išgyventi mokykloje, atskleidė viena mokinių.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Matematikos mokytojas per pamoką yra sakęs, kad (LGBTQ) yra iškrypėliai ir be jų pasaulis būtų geresnis. Tuo metu man buvo 13 metų. Labai liūdna pasidarė, nes mokytojas prieš tai atrodė tikrai geras", - pasakojo kitas vaikinas.
Jis teigė, kad užgaulių pasisakymų yra girdėjęs ir kitose pamokose. „Mano anglų mokytoja man mėgino įrodyti, kad aš tiesiog pasimetęs paauglys, kai jai come out'inau Nuo tada mūsų draugystė smigo žemyn.
Tačiau mokykloje, kurioje mokausi šiuo metu, mokytojai labai tolerantiški", - pasakojo jis.
Tačiau kitas homoseksualus vaikinas teigė, kad lankęs mokyklą girdėjo istoriją apie LGBTQ+ mokinį, kuris baigdamas mokslus netikėtai atsiskleidė ir buvo dėl to užpultas.
„Mokykloje išvis mokytojai nekalbėjo apie tai", - teigė vaikinas.
„Kai kurie mano mokytojai ir dėstytojai patys buvo LGBTQ+, o mokykloje buvau pilnai atsiskleidusi ir visi labai palaikė. Tiesa, tai nebuvo Lietuvoje. Išgirdus istorijas apie žeminamus LGBTQ+ moksleivius man labai liūdna ir pikta. Turėtų būti aukštesni standartai mokytojams, o homofobai iš vis turėtų būti nepriimami į darbą", - teigė užsienyje studijuojanti mergina.
Slepiasi arba nežino
Lietuvių kalbos mokytojas L Bručkienė teigė, kad mokiniai dažniausiai savo tapatybę slepia.
„Paprastai jie stengiasi to neparodyti. Jaunas žmogus reaguoja jautriai ir gali jį patį dar trikdo savęs indentifikavimas. Antra, aš manau, kad visuomenė nėra tolerantiška ir geranoriška tokių asmenų atžvilgiu ir turbūt dažnas vaikas sutrinka ir nenori tėvams atsiskleisti. Priežasčių, kodėl slepia, daug, jos kompleksinės", - sakė pedagogė.
Tuo metu LGBTQ+ bendruomenės narė Violeta Tamelytė kalbėjo, kad tuo metu, kai mokėsi, nesuvokė, kodėl jos dėmesys krypsta ne į vaikinus, nes trūko informacijos.
 |
| Violeta Tamelytė | Astos Jasaitės nuotr. |
„Nebuvo poreikio slėpti, nes nežinai, kas tai yra. Aš didelio diskomforto pati nejaučiau, supratau, kad kažkodėl yra kitaip nei matau aplinkoje. Besimokydama 3 mokyklose atvirų LGBTQ+ narių nemačiau, bet buvo mano klasiokas, kuris yra LGBTQ+ narys, jis nebuvo atsiskleidęs savo noru, bet sulaukdavo daug patyčių tiek iš klasiokų, tie iš mokytojų dėl savo manierų", - kalbėjo ji.
V. Tamelytė teigė, kad vieną kartą mokytoja šiam vaikinui liepė: „Nesielk kaip merga".
Ji dėstė, kad galima drąsiai teigti, jog jeigu tai įvyko vienoje mokykloje, reiškia galėjo nutikti ir kitoje, nes visuomenėje vyrauja vis dar neigiamos nuostatos.
„Aš asmeniškai neskirstau nuo pat mažens, kas yra vyriška, o kas moteriška, nes vertinu žmogaus visumą, jo išraišką, todėl jausdavau pyktį, kodėl reikia taip kalbėti, taip sakyti", - aiškino V. Tamelytė.
Anot jos, didžioji dalis mokinių, susidūrę su homofobija, yra sutraumuojami. „Kai žmogus savęs dar tik ieško, jam sudėtinga net save priimti tokį, jis nenori būti kitoks nei yra visuomenės standartai, o dar iš šalies parskrieja negatyvios emocijos, tad būna, kai žmogus savyje užsidaro, žaloja - bent aš tai suprantu kaip savęs žalojimą. Sudėtinga po to eiti per gyvenimą", - sakė V. Tamelytė.
Tiki sąmokslo teorijomis
Anot L. Bručkienės, dažnai homofobiškas nuostatas turintys žmonės tiki sąmokslo teorijomis, neigia mokslo žinias, gali būti rasistiški, tad nieko nuostabaus, jog jaunuoliai jais linkę ypač nepasitikėti.
„Aš manau, kad jų (homofobų, - jarmo.net.) mąstymas yra tam tikros krypties", - įsitikinusi L. Bručkienė.
Jos žodžius patvirtina gyvas pavyzdys - Vilniuje lietuvių kalbą dėstanti ir ekstravagantišku elgesiu išgarsėjusi pedagogė apliejo laisvės kalvą dažais, pasisako prieš LGBTQ+ judėjimą, dalyvauja protestuose prieš Bilą Geitsą, kaukes, vakcinas.
Homofobiški lankstinukai atsidūrė šiukšlinėje
L. Bručkienė džiaugėsi, kad pačioje Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, kurioje ji dirba, vyrauja tolerantiška, draugiška atmosfera.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Mūsų mokykloje yra daug apsišvietusių, besidominčių, tolerantiškų mokytojų ir jeigu yra kitokių, tai jie labiau patyli ir savo pozicijos nereiškia. Aš negaliu žinoti, kaip žmogus, bendraudamas su artimaisiais ar draugais, pasisako, bet kai žvelgiame į bendrą mokyklos atmosferą, ji draugiška.
Pavyzdžiui, aš atsimenu, kad mokytojų kambaryje buvo kažkas padėjęs lankstinukų „Už tradicinę šeimą", tai pakankamai greitai tie lankstinukai atsidūrė šiukšlių dėžėje taip išreiškiant daugumos mokytojų poziciją", - sakė L. Bručkienė.
Ministerija: pedagogai privalo laikytis etikos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai portalui jarmo.net komentavo, kad tam tikri standartai, kaip negalima pasisakyti, yra nustatyti ir mokytojai privalo jų laikytis.
„Mokytojai vadovaujasi Pedagogų etikos kodeksu, kurio vienas iš principų - žmogaus teisių pripažinimas. Kaip nustatyta kodekse, mokytojas turi vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jo elgesiui profesinėje veikloje. Taip pat vienas iš kodekso principų – kad „mokytojas atsakingai veikia socialiniuose tinkluose ir kitose viešose veiklose“.
Kiekviena švietimo įstaiga nusistato savo bendruomenės pedagogų etikos ir elgesio normas, atsižvelgdama į kodekso ir Švietimo įstatymo reikalavimus", - dėstoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme.
