Nors Lietuva savo lyčių lygybės rodikliais itin retai atsiduria tarp šios srities valstybių lyderių, vienu aspektu esame tikrai toje pačioje valtyje su geriausias. Lietuvos moterys yra itin aktyvios darbo rinkoje – jų užimtumo lygis yra pavyzdinėse aukštumose. Pagal moterų užimtumą ES esame antrieji, šalia pirmą vietą užimančios Švedijos, kurios iki šiol dar niekam nepavyko draugiškai išstumti iš Lyčių lygybės indekso lyderės pozicijų. Į tokį titulą artimiausiu metu mūsų šalis tikrai nepretenduoja (deja, net teoriškai), bet dėl moterų užimtumo pakonkuruoti tikrai galime. Tik nežinia, kiek ilgai.
 |
| D. Paulauskas | Facebook nuotr. |
Donatas Paulauskas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas
Pažvelkime į skaičius. 2019 m. Lietuvos moterų užimtumas 20-64 m. amžiaus grupėje buvo 77,4 proc., vyrų – 79 proc., tuo metu Švedijoje dirbančių moterų procentas siekė 79,7 proc., vyrų – 84,4 proc. Nors Švedija mus lenkia, Lietuvoje atotrūkis tarp moterų ir vyrų užimtumo mažesnis nei Švedijoje – mūsų šalyje skirtumas siekia vos 1,6 p. p., Švedijoje – 4,7 p. p. Ir štai čia galime pelnytai didžiuotis – mažiausias visoje ES užimtumo atotrūkis tarp lyčių yra būtent Lietuvoje.
Vadinasi, bendrai paėmus Lietuvoje darbo rinka yra išties atvira, prieinama tiek moterims, tiek vyrams, todėl šie dirba labai panašia apimtimi. Vyro kaip šeimos maitintojo, teikiančio ekonominį saugumą, modelis mūsų visuomenėje prieštarauja realybei, kurioje ekonomiškai aktyvūs, vadinasi, šeimą maitinantys yra abu, o ne vienas.
Tačiau praėjusiais metais įžengėme į laikmetį, kuris lyčių lygybės laimėjimus gali kaip reikiant pakoreguoti. Jeigu 2019 m. duomenys tik dar kartą patvirtino teigiamą moterų užimtumo tendenciją, tai artimiausiu metu Lietuvos ir ES užimtumo rodiklių vaizdas, tikėtina, bus gerokai kitoks. Jau dabar matyti, kad dėl pandemijos pavyzdinis Lietuvos moterų užimtumas praėjusiais metais nukentėjo, nes nukentėjo itin feminizuoti ekonomikos sektoriai – darbo neteko turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų ir kitose srityse dirbę darbuotojai.
Ką tik paskelbti Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais moterų užimtumo lygis nukrito truputį daugiau nei vyrų – atitinkamai -1,6 p. p. ir -1,5 p. p. O atotrūkis, kurio mažėjimu paskutiniu metu tik džiaugėmės, šiek tiek paaugo ir siekia 1,7 proc. Dabartinis moterų užimtumo rodiklis (75,8 proc.) nubloškė mus trimis metais atgal, į 2017-uosius, kai turėjome panašaus lygio rodiklį (75,5 proc.). 2019-ųjų kontekste antrosios vietos ES už tokį rezultatą tikrai negautume, tačiau tai nėra itin drastiški pokyčiai. Jie greičiau perspėja apie esančius ir ateityje laukiančius moterų užimtumo iššūkius.
Smulkesni rodikliai signalizuoja tą patį – moterų užimtumas traukiasi. Nors bendras vyrų nedarbo lygis pernai buvo aukštesnis (9,3 proc.) nei moterų (7,7 proc.), pirmą kartą per dvylika metų registruotų bedarbių buvo daugiau moterų (107,9 tūkst.) nei vyrų (108,2 tūkst.) – tokios situacijos nebuvo nuo pat 2008 m. 2020 m. liepos mėnesis tapo tarsi slenksčiu, kurį peržengus visais kitais mėnesiais moterų bedarbių, kurioms darbo paieškai prireikė Užimtumo tarnybos pagalbos, registruota daugiau nei vyrų. Paskutiniais 2021 m. sausio mėn. duomenimis registruota 143,4 tūkst. bedarbių moterų ir 138,5 tūkst. bedarbių vyrų.
Neramina ir augantis moterų ir vyrų ilgalaikio nedarbo lygis, kai darbo nerandama ilgiau nei 12 mėn. Paskutinįjį ketvirtį moterų ilgalaikio nedarbo lygis (2,5 proc.) šiek tiek pralenkė vyrų (2,4 proc.). Didesnis kontrastas matyti kaimiškose vietovėse – ten dažniau ilgą laiką darbo negalėjo susirasti moterys (4,4, proc.) nei vyrai (3,4 proc.). Ilgalaikis nedarbas pandemijos metu tampa sunkiai išvengiamais spąstais –tokiu laikotarpiu susirasti darbą tampa dar sunkiau.
Pandemijos metu moterys atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. Joms buvo sunkiau įsidarbinti: praėjusiais metais moterų buvo atleista daugiau negu priimta į darbą, vyrų – atvirkščiai – priimta į darbą daugiau nei atleista. Būtent joms teko prižiūrėti vaikus, kai ugdymo ir mokymo įstaigos buvo uždarytos – tarp visų, turėjusių nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų priežiūros, moterys sudarė 67 proc. Nėščioms moterims buvimas prastovose sumažino nėštumo ir gimdymo (motinystės) bei vaiko priežiūros atostogų išmokas. Pirmojo karantino metu pastebėta, kad didesnę dalį savarankiškai dirbančių, kurie kreipėsi dėl valstybės paramos, irgi buvo moterys.
Jeigu visos šios tendencijos tęsis, paskutiniu metu mažėję moterų skurdo rodikliai gali pradėti augti, didėti moterų nedarbas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Tai taip pat gali turėti ilgalaikį izoliacinį poveikį moterims, kurių įsitvirtinimu darbo rinkoje taip didžiuojamės.
Sudėtinga prognozuoti, kaip ES valstybių užimtumo statistika, pagal kurią dažnai sprendžiama apie lyčių lygybės padėtį darbo rinkoje, atrodys net artimiausiu metu. COVID-19 pandemija ES valstybes palietė nevienodai, todėl ir karantino ribojimai bei jų trukmė daugelyje šalių buvo ir yra skirtinga. Nauji 2020 ir 2021 m. ES valstybių užimtumo duomenys gali valstybes surikiuoti į eilę kitaip negu esame įpratę matyti.
Tam, kad pandemijos pasekmės nepadidintų jau ir taip egzistuojančių nelygybių, planuojant valstybines pandemijos valdymo priemones svarbu visuomet atsižvelgti į lyčių lygybės ir lygių galimybių aspektus. Kitaip sakant, nuolatos užduoti sau klausimą, kaip viena ar kita priemonė paveiks moterų ir vyrų, skirtingų socialinių grupių padėtį. Antraip iš šios krizės rizikuojame išeiti su dar didesne nelygybe negu ta, kurią turėjome iki šiol.