Ar Seimas legalizuos tos pačios lyties porų meilę?

Lietuvoje tos pačios lyties poros vis dar negali tvarkyti savo gyvenimo teisiškai ir dėl to susiduria su kliūtimis, kurių išvengia susituokti galinčios heteroseksualios poros. LGBTQ+ bendruomenei viltis nušvito šiais metais – kovo mėnesį ketinama užregistruoti Partnerystės įstatymą. Tačiau vis dar spėliojama, ar jis bus priimtas. Apie tai portalas jarmo.net kalbėjosi su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi, žmogaus teisių aktyviste Jūrate Juškaite ir politologu Mindaugu Kluoniu.

Pavasario sesijoje seime užvirs mūšis dėl partnerystės įstatymo | Asociatyvi pexels.com nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Kokie realūs šansai?

„Situacija itin priklausys nuo to, kokia bus diskusija, kiek žmonių į ją įsitrauks. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad mes tikrai galime kalbėti apie tai, jog su šios sudėties Seimu mes tikrai turėsime diskusiją“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė J. Juškaitė.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius šansus priimti Partnerystės įstatymą vertina optimistiškai. Parlamentaras teigė, kad šiuo metu diskusijos verda koalicijoje – siekiama, kad įstatymas pritrauktų kuo daugiau balsų.

„Mes diskutuojame kol kas labai konceptualiai. Man nepavyksta išgirsti iš koalicijos partnerių, kur konkrečiai yra tos raudonosios linijos, per kurias jie negalėtų peržengti. Tikiuosi, kad jie greitu laiku tą išsigrynins“, - sausio pradžioje kalbėjo T. V. Raskevičius.

Tačiau vasario mėnesį pasirodžiusiose naujienų portalų publikacijose pabrėžiama, kad tarp Seimo narių diskusija stringa.

Tomas Vytautas Raskevičius | „Facebook" nuotr.

Politologas Mindaugas Kluonis tikina, kad šansus, jog įstatymą Seimas patvirtins, pats vertina gana skeptiškai.

„Kol kas aš šituo abejoju ir mano abejones lemia keli veiksniai. Pirma, jeigu paskaičiuotume Seimo narius, kurie galėtų balsuoti už Partnerystės įstatymą, jų yra apie 45. Tai yra Laisvės partija, socialdemokratai, Liberalų sąjūdis ir iki 10 konservatorių. Kiti seimo nariai, kurie balsuotų, greičiausiai (pasisako) prieš: valstiečiai, Darbo partija ir beveik visa mišri Seimo narių grupė. Tai jų jau yra apie 50“, – skaičiavo jis.

Politologas taip pat skaičiavo, kad žvelgiant į konservatorių sudėtį, joje yra apie 20 parlamentarų, praeityje balsavusių už homofobiškus įstatymus, tai reiškia, kad jie galimai Partnerystės įstatymui nepritars.

„Jeigu gyvenime visą laiką galvotume apie tai, kaip nepavyks, tai greičiausiai niekas nieko niekada ir nedarytų. Aš atsisakau galvoti, kad nepavyks ir darysiu viską, kad pavyktų. Kokie šansai? Nesu būrėjas. Gali būti visaip, nes yra sprendžiamas ne vienas izoliuotas klausimas, bet jis vyksta kitų politinių procesų kontekste. – tikino T. V. Raskievičius. – Jūs cituojate įvairius balsavimo rezultatus praeityje. Man atrodo, kad Partnerystės klausimas yra labai svarbus vienai socialinei grupei, bet visuomenės raidos ar politinių procesų kontekste tai yra tik vienas iš klausimų, kuriuos mes sprendžiame. Aš labai tikiuosi, kad didžiajai koalicinei jėgai pavyks valstybiškai pažiūrėti į šį klausimą ir priimti tokį sprendimą, kuris užtikrintų mūsų piliečių lygybę, o ne kvestionuotų pačią koalicinę sutartį ar šiuo metu esančią koalicinę daugumą“.

„Ar ją (partnerystę) patvirtins, ar nepatvirtins, atsakyti tikrai būtų sudėtinga, nes mūsų Seimas yra tikrai margas ir mes turime ten įvairių žmonių, kuriuos galime vadinti nuo progresyvių ir palaikančių žmogaus teises iki tų, kuriuos mes ironizuodami vadiname lietuviškuoju Talibanu“, – dėstė J. Juškaitė.

Jūratė Juškaitė | manoteises.lt nuotr.

Ar partnerystė skirtųsi nuo santuokos?

Pastaruoju metu visuomenei kyla ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje taip pat diskutuojama, kuo partnerystė skirtųsi nuo santuokos.

„Bet kuriuo atveju, pagrindas tų teisių bus panašus ar maksimaliai panašesnis į sutuoktinių teises ir pareigas. Mes įsivaizduojame ir partnerius, ir sutuoktinius kaip šeimos narius. Mūsų tikslas politinėse derybose yra kaip įmanoma tą teisių ir pareigų apimtį išplėsti“, – tikino T. V. Raskevičius.

Tiesa, dalis visuomenės ir net Seimo narių nepritaria, kad du tos pačios lyties asmenys yra šeima.

Politologas M. Kluonis tikino, kad šis požiūris, kurį išties gali turėti dalis žmonių, yra pasenęs ir niekada neatitiko gyvenimiškos realybės.

„Demokratinėse šalyse valstybės pareiga yra užtikrinti, kad teisė reguliuotų realiai egzistuojančius santykius tarp žmonių, realias gyvenimo aplinkybes ir padėtų žmonėms gyventi, tai yra ir Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad valstybė tarnauja žmogui, o ne žmogus tarnauja valstybei, tad ir santuokos apibrėžimas iš valstybinės pusės turėtų būti skirtas tam, kad valstybė užtikrintų žmonėms galimybę įteisinti savo santykius“, - kalbėjo jis.

Kodėl reikia įteisinti partnerystę?

Anot Žmogaus teisių centro atstovės J. Juškaitės, dalis žmonių nesupranta, kodėl taip svarbu suteikti galimybę sudaryti partnerystę ar santuoką.

„Turbūt nesakyčiau, kad plačioji visuomenė žino, supranta ar yra girdėjusi iki galo, kokios kyla realios, žmogiškos problemos, su kuriomis susiduria žmonės, negalėdami sudaryti partnerystės ar turėti santuokos instituto“, – kalbėjo ji.

J. Juškaitė pabrėžė, kad Konstitucijoje yra įtvirtina, jog šeima yra valstybės pagrindas. Tačiau teisiškai nesudarius galimybės tos pačios lyties asmenims įteisinti savo santykių, žmonėms kyla daug problemų. Ji pateikė vieną pavyzdį: vienos lyties pora, kuri turi vaikų, yra mažiau apsaugota, nes jai suteikiamos mažesnės socialinės garantijos nei porai, kuri yra sudariusi santuoką.

Taip pat tos pačios lyties asmenų poros negali lengviau tvarkyti ir, pavyzdžiui, turto bei paveldėjimo klausimų, netenka teisės aplankyti savo mylimųjų gydymo įstaigose, jeigu pacientai dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgūs patys išreikšti sutikimo.

Prezidento elgesys vertinamas dviprasmiškai

Jeigu Seimas įstatymą priims, šių problemų turėtų nelikti. Tačiau net Seimui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda turi teisę pareikšti veto. Vis tik šalies vadovo elgesys ir pasisakymai – prieštaringi: G. Nausėdai rinkiminiu laikotarpiu teko gesinti kilusį skandalą dėl jo pasisakymo apie „normalius“ ir „nenormalius“ vyrus, o pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja Laisvos visuomenės institutas, kita vertus, prezidentas interviu LNK televizijai pareiškė, kad Partnerystės įstatymo nevetuos.

Seimo narys T. V. Raskevičius teigia laukiantis, kada G. Nausėda šias abejones išsklaidys. Anot jo, svarbu pasirūpinti, kad Prezidentui reikėtų svarstyti kaip įmanoma liberalesnį ir kuo daugiau teisių apimantį Partnerystės įstatymą. „Tokia mano užduotis yra šitame etape, o kaip jau elgsis prezidentas, priklauso nuo jo paties ir kitų politikų“, – sakė jis.

Tuo metu politologas Mindaugas Kluonis tikina, kad lyderystės iš Prezidentūros tikėtis nevertėtų.

„Iš Gitano Nausėdos lyderystės aš lyderystės visiškai nesitikėčiau, nes jis dar prieš kandidatuodamas bendradarbiavo su Laisvos visuomenės institutu ir mes matome, kokios konferencijos rengiamos Prezidentūroje“, - kalbėjo jis.

Partnerystės įstatymas turėtų būti svarstomas Seime pavasario sesijoje.