Nors neapykanta LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu pasaulyje išlieka, tačiau demokratiškų šalių visuomenės juda į priekį. Deja, ne visos. Europos šalims tolerantiškėjant ir vis labiau pripažįstant visų žmonių teises, Lenkija tampa vis labiau homofobiška. Padėtis šioje Lietuvos kaimynėje pablogėjo ypač po to, kai į valdžią 2015 metais atėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija.
 |
| Jarmo.net koliažas |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kas valdo Lenkiją?
Kodėl šiomis dienomis Lenkija nenori apsaugoti savo šalies piliečių nuo homofobijos?
Pradėkime nuo to, kad neva „tradicines šeimos vertybes“ atstovaujančios, tačiau išties konservatyviai ir homofobiškai nusiteikusios politinės figūros Lenkijoje įgavo nemenką įtaką.
2015 metais PiS laimėjus rinkimus, po 4-erių metų Andrzejus Duda iškovojo pergalę Lenkijos prezidento rinkimuose ir šiuo metu eina antrąją kadenciją. A. Duda yra politiškai siejamas su PiS.
Valdančioji PiS partija perėmė kontrolę Lenkijos teismuose. Lenkijoje 2015-2016 metais krito Konstitucinio tribunolo (teismo) teisėjų galvos – šie buvo nušalinti, o jų vietą pakeitė PiS partijai prijaučiantys veikėjai.
Nors Lenkija turėtų vadovautis trišaliu valdžių padalijimo principu, kai valdžios yra atskirtos į tris dalis – leidžiamąją (parlamentas), vykdomąją (prezidentas) ir teisminę (teismai) – PiS (taigi, įstatymų leidžiamoji valdžia, nes šiuo metu ši partija sudaro daugumą) praktiškai užėmė Lenkijos teisminę valdžią.
Nepamirškime ir to, kad Lenkijos valdžia finansuoja ir žiniasklaidą.
Kadangi tiek leidžiamąją, tiek vykdomąją, tiek teisminę valdžias valdo asmenys, vienaip ar kitaip susiję su PiS, galima teigti, kad PiS Lenkijoje turi beveik absoliučią valdžią. Tačiau šiai partijai dar reikia rinkėjų palaikymo. Ir jie jį turi.
Remiantis nevyriausybinių organizacijų surengtų apklausų duomenimis, šių metų sausį PiS partiją vis dar palaikė 33,2 proc. piliečių.
Neapykanta jau pareikalavo gyvybių
Daugiau nei 100 Lenkijos regionų yra pasiskelbę „zonomis be LGBT“. Europos sąjungos institucijos spaudžia šalį dėl žmogaus teisių pažeidimų, tačiau ar tai padės diskriminaciją patiriantiems žmonėms?
Išlaikydama rinkėjų paramą, PiS pasitelkia savo galią ir įtaką pertvarkydama šalį. Neatsiejama šios pertvarkos dalimi tapo ir į LGBTQ+ bendruomenę nukreipta neapykanta. Queer asmenis Lenkijos politikai ir visuomenė vadina tiesiog „LGBT ideologija“ nesuprasdami, kad jie – tai visuomenės dalis.
Skatinama neapykanta lemia ir prieš LGBTQ+ asmenis rengiamus išpuolius. Turėdami politikų, didžiosios dalies visuomenės ir net žiniasklaidos pritarimą, homofobai imasi veiksmų – šiaurės rytų Lenkijoje esančioje Bastalogėje 2019 metais per LGBTQ+ eitynes prasidėjo riaušės, kai agresyviai nusiteikę homofobai užpuolė eitynių dalyvius. 4 žmonės mirė, tarp jų – 2 nepilnamečiai.
LGBTQ+ eitynes Lenkijoje lydinti policija, pasirengusi riaušėms, tapo įprastu vaizdu tuose miestuose, kuriuose tokios eitynės išvis leidžiamos.
LGBTQ+ yra ne kultas, o žmonės | Asociatyvi pexels.com nuotr.
Homofobija pasiglemžė spaudą ir prezidentą
Homofobišką toną diktuoja ir vyriausybės išlaikoma žiniasklaida. 2019 metais „Gazeta Polska“ išleido numerį, kuriame buvo pritvirtinti specialūs lipdukai, ant kurių užrašyta „Zona be LGBT“ ir perbraukta vaivorykštės spalvų vėliava.
Dalis šio laikraščio skaitytojų tokius lipdukus ėmė klijuoti ant savo būstų langų. Tai demonstravo vis didėjančią neapykantą LGBTQ+ bendruomenei.
Tuo metu 2020 metais per savo prezidentinę kampaniją A. Duda pareiškė, kad „LGBT ideologija“ yra blogesnė už komunizmą.
Lenkijos vadovas tokiu pasakymu pademonstravo savo neišmanymą. Reikia suprasti, kad LGBTQ+ yra ne kultas ar organizacija, o visų pirma žmonės. Jie jaučiasi atstumti, todėl nori, kad į juos nebebūtų žiūrima kaip į anomaliją. Pasaulyje LGBTQ+ teisių aktyvistai siekia, kad būtų užtikrinamos visų žmonių teisės: teisė mylėti – taip pat.
Deja, tačiau Lenkijos visuomenė po tokio klaidingo prezidento pasisakymo pradėjo manyti, kad LGBTQ+ bendruomenė yra „ideologija", o ne žmonių grupė.
Bažnyčia nemyli savo artimo
„Mylėk savo artimą kaip patį save“, – skelbia vienas Dievo įsakymų. Tačiau religingoji Lenkijos katalikų bažnyčia tokį savo „vadovo“ nurodymą ignoruoja. Kunigai atstumia LGBTQ+ asmenis ir teigia, kad homoseksualumas iš esmės esą prieštarauja religijai. Čia svarbu paminėti, kad valdančioji PiS partija glaudžiai susijusi su bažnyčia.
Asociatyvi pexels.com nuotr.
Abu vienas kitą remia. Pavyzdžiui, katalikų kunigas Tadeuszas Rydzykas – populiariausios religinės žiniasklaidos kūrėjas Lenkijoje, valdantis televizija ir radiją, tad PiS šį dvasininką finansuoja valstybės pinigais, o bažnyčia už tai paremia partiją rinkimų laikotarpiu: ragina tikinčiuosius melstis už PiS pergales.
Arkivyskupas Marekas Jedraszewskis LGBTQ+ bendruomenę yra pavadinęs „vaivorykštiniu maru“.
Akivaizdu, kad bažnyčia, laikoma meilės ir taikos nešėja, priimanti nuskriaustuosius, nemyli ir neapsaugo tų, kurie išties yra persekiojami.
Neteko finansavimo
Visą tą laiką daugelyje Lenkijos seniūnijų ir miestelių buvo priiminėjami homofobiški įstatymai, skelbiantys tam tikras teritorijas „zonomis be LGBT“.
„Kai 2018 metais tapau LGBTQ+ teisių aktyvistu, buvo dar gana ramu, tačiau 2019 metais padėtis tapo kur kas sudėtingesnė“, - sakė 19-metis LGBTQ+ eitynių organizatorius Patryk Cialon.
2019 metais pradėjus skelbti šias „laisvąsias nuo LGBT zonas“, kitas LGBTQ+ teisių aktyvistas Bartoszas Staszewskis pradėjo keliauti po šias vietas ir fiksuoti kabinamus ženklus. Jam paskelbus apie Lenkijoje vis agresyvėjančios homofobijos formas ir tokias teritorijas, kuriose LGBTQ+ asmenys yra nepageidaujami, padėtimi galiausiai susidomėjo ir užsienio žiniasklaida.
Tačiau Lenkijos politikai ėmė LGBTQ+ aktyvistą kaltinti tariamu dezinformacijos skleidimu.
2020 metais ES lygybės komisarė Helena Dalli paskelbė, kad rajonai, kurie paskelbė tokias zonas, negaus ES finansavimo projektams.
„ES narės ir valstybių institucijos turi gerbti ES vertybes ir pagrindines teises“, - 2020 liepos 28 dieną paskelbė ji savo „Twitter" paskyroje.
Tačiau tam, kad Lenkija imtųsi realių veiksmų, spaudimo reikia didesnio, įsitikinę ekspertai. Ką būtų galima padaryti? Lenkijai gresia sutarties su Europos Sąjungos 7 straipsnio pažeidimo procedūra.
Tuo metu Lenkijos valdžia rajonams, kurie negavo ES finansavimo, skyrė didesnį finansavimą iš vidaus biudžeto.
Ar meilė laimės?
Žmonių požiūris skirtingas. Yra radikalių homofobų, kurie žudo LGBTQ+ asmenis, tačiau yra ir LGBTQ+ teisių aktyvistų, tokių kaip Bartoszas Staszewskis, kurie nepailsdami kovoja už lygybę ir toleranciją.
Vilties, kad meilė nugalės, Lenkijai suteikia ES. Neskirdama finansavimo ji spaudžia Lenkijos valdžią elgtis kitaip. Šiuo metu diskutuojama, kokie bus tolesni veiksmai.
Nė viena valstybė negali judėti į priekį ir tapti progresyvi, jeigu joje priimami tamsą nešantys įstatymai.
Šaltiniai: