Nuo sausio 17 dienos visą mėnesį Europos Sąjungos komisarus kasdien pasiekdavo nauji „Twitter“ pranešimai, susiję su asmeninėmis lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų Lenkijoje istorijomis. Komisarai galėjo susipažinti, kaip šiems žmonėms pakenkė vadinamosios „laisvos nuo LGBT zonos" Lenkijoje, paskelbtos maždaug 100 šalies regionų.
 |
| Asociatyvi „Shutterstock" nuotr. |
Šie „tweetai" - tai LGBTQ+ Lenkijos grupės kampanijos prieš homofobiją ir už lygybę dalis. Taip Europos komisijos nariai buvo raginami pradėti pažeidimo procedūrą - teisinį veiksmą, kuris gali paskatinti kreiptis į Europos Teisingumo Teismą prieš Lenkiją.
„Laisvos nuo LGBT zonos“ ir kitos diskriminacinės priemonės, apie kurias LGBTQ+ aktyvistai pranešė dar rugsėjo mėnesį Europos Komisijai pateiktame skunde, pažeidžia Lenkijos teisinius įsipareigojimus pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos Tarybos direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje.
LGBTQ+ aktyvistų kampanija „Pažeidimas dabar“ (angl. Infringement Now) - tai būdas gelbėtis nuo kraštutinių dešiniųjų nacionalistų Vyriausybės veiksmų.
Lenkijos valdžia naudojasi ekonomine narystės ES nauda, tačiau savo piliečiams rodo visišką panieką, nors stodama į ES prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti jų teises.
Praėjusių metų rugpjūtį Europos komisija panaikino dotacijas šešiems Lenkijos miestams, kurie pasiskelbė „laisvomis nuo LGBT zonomis“.
LGBTQ teisės Lenkijoje yra tapusios tikru mūšio lauku. Yra ir šią bendruomenę palaikanti pusė. Štai Varšuvos meras ir 2020 metų kandidatas į prezidentus Rafalas Trzaskowskis deklaruoja esantis LGBTQ+ sąjungininkas. Tai byloja apie tai, kad Lenkija gali būti ir kitokia.
Dar 2019 metais R.Trzaskowskis pasirašė LGBTQ+ deklaraciją Varšuvai - diskriminacijos įveikimo ir lygybės skatinimo planą.
Prasidėjus ginčams, kurie užvirė dėl jo „LGBTQ+ friendly" pozicijos, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (lenk. Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) sustiprino prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptą retoriką ir taip užtikrino, kad LGBTQ+ teisės taptų pagrindiniu mūšio lauku 2019 metais vykusiuose parlamento rinkimuose.
Prieš 2020 metų prezidento rinkimus PiS kandidatas ir prezidentas Andrezj Duda pasirašė vadinamąją „Šeimos chartiją", kuri priešinasi tos pačios lyties asmenų santuokoms ir teisei įsivaikinti, taip pat ši chartija prieštarauja ir visapusiškam lytiniam švietimui mokyklose.
Tais pačiais metais liepos mėnesį Lenkijos teisingumo ministras paskelbė tęsiantis Stambulo konvencijos ratifikavimo panaikinimą. Šia konvencija siekiama kovoti su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje.
Be to, Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kuris praktiškai draudžia teisėtus abortus, sukėlė dar daugiau nerimo dėl žmogaus teisių padėties šalyje. Jis įsigaliojo Vyriausybei apėjus draudimo svarstymo parlamente stadiją - valdžia pasiekė, kad šis klausimas būtų pateiktas politiškai paveiktam teismui.
Negana to, Lenkijoje planuojama pateikti įstatymo projektą, kuris galimai kriminalizuotų lytinį švietimą.
PiS partijai tęsiant kovą prieš LGBTQ+ žmones, žmogaus teisių šalininkai daro viską, kad pasinaudotų žalos atlyginimo galimybėmis Lenkijoje.
Lenkijos nacionalinė žmogaus teisių institucija (angl. Commissioner for Human Rights) užginčijo kelis sprendimus, nukreiptus prieš LGBTQ+, bet primtus vietos administraciniuose teismuose. Be to, LGBTQ+ aktyvistai kreipiasi į žmogaus teisių institucijas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, į Europos Komisiją. Siekiama, kad Lenkija būtų smerkiama už jos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje nevykdymą
„Mes negalime pasikliauti savo Vyriausybe, negalime tikėti savo prezidentu, vienintelis dalykas, kuriuo galime pasikliauti, yra Europos Sąjunga“, - sako Liublino pasididžiavimo asociacijos atstovas Bartoszas Staszewskis.
Narystė ES yra susijusi su įsipareigojimais, pavyzdžiui, šalys turi laikytis ES pamatinių vertybių, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms. Taip pat valstybės turi gerbti ir pagrindinius nediskriminavimo bei tolerancijos principus.
2017 metais gruodžio mėnesį, reaguodama į problemines teismų reformas, Europos Komisija prieš Lenkiją inicijavo ES sutarties 7 straipsnio pažeidimą, dėl kurio gali būti sustabdytos valstybės narės teisės, jei bus nustatyta, kad ji nuolat pažeidžia šias vertybes.
Atsižvelgiant į nuolat pažeidžiamas Lenkijos LGBTQ+ bendruomenės teises, taip pat moterų ir kitų grupių teisių ribojimus, Europos komisija galėtų ir turėtų padaryti daugiau.
Pradėjus pažeidimo procedūrą, būtų aišku, kad tokio pobūdžio politikai, kokia šiuo metu vykdoma Lenkijoje, nėra vietos Sąjungoje. Komisija gali priversti Lenkijos vyriausybę pakeisti politinę kryptį ir suteikti galimybę ES Teisingumo Teismui dar kartą patvirtinti valstybių įsipareigojimus saugoti, o ne pažeisti piliečių teises.